Šiame straipsnyje aptariame dirbtinio intelekto ir mokymosi analitikos naudojimo situaciją ir galimybes Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Nacionalinė švietimo agentūra yra sudariusi 2020 m. ir 2021 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose naudojamų skaitmeninių mokymo(si) priemonių sąrašą . Tyrime kėlėme klausimą kokia dalis siūlomų skaitmeninių mokymo(si) priemonių naudoja dirbtinį intelektą ir mokymosi analitiką. Atlikus antrinę Nacionalinės švietimo agentūros sudarytame skaitmeninių mokymo(si) priemonių sąraše teikiamų 244 [dviejų šimtų keturiasdešimt keturių] priemonių analizę, galime teigti, kad iš 244 skaitmeninių mokymo(si) priemonių tik keturios taiko dirbtinį intelektą. Didžioji dalis skaitmeninių mokymo(si) priemonių yra vienakryptės, kurios skirtos tik mokomojo turinio perdavimui, jos nekaupia duomenų apie besimokantįjį ir grįžtamosios informacijos negauna nei mokinys, nei mokytojas. Dauguma skaitmeninių mokymo(si) priemonių, kurios kaupia statistiką yra mokamos arba iš dalies mokamos.
Dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į mokyklas ir edukacijos procesą. Tad svarbu nustatyti, kaip jis gali padėti tobulinti mokymo(si) procesą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos ir sisteminamos šiuolaikinės dirbtiniu intelektu paremtos edukacinės technologijos, atskleidžiant jų galimus privalumus ir trūkumus, kuriant personalizuotas mokymo(si) aplinkas. Siekiant išsikelto tikslo, taikytas mokslinės literatūros analizės metodas. Jo pagrindu skiriamos pagrindinės dirbtinio intelekto integravimo į edukacines technologijas tendencijos, jos išsamiai aptariamos. Teigiama, kad įvertinus dirbtinio intelekto privalumus ir galimybes edukacijoje, jis turėtų būti vertinamas kaip edukacijos praktiką transformuojantis procesas, kur būtina iš esmės persvarstyti pagrindinius vaidmenis. Svarbiausias efektyvaus dirbtinio intelekto naudojimo edukacijoje veiksnys – mokytojų raštingumas dirbtinio intelekto srityje.