Iki mokyklos vaikas turi pasiekti optimalią fizinę, emocinę, socialinę ir pažinimo brandą, todėl emocinės sveikatos pamatai turi būti dedami jau ikimokykliniame amžiuje. Keliamas tyrimo tikslas – ištirti žaidimų terapijos taikymo galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, vaikų elgsenos stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Ugdomajame projekte dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta, kad 5–6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis. Išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos. Empirinio tyrimo rezultatai leido išryškinti žaidimų terapijos taikymo ypatumus ir galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Journal:Tiltai
Volume 78, Issue 3 (2017), pp. 51–62
Abstract
Straipsnis skirtas tarpdiscipliniškumui, kaip metodologiniam šiandieninių mokslinių tyrimų pagrindui, tiriant ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių cerebrinį paralyžių, socialinių ir kasdienių įgūdžių formavimąsi. Pateikiama „socialinių ir kasdienių įgūdžių“ koncepto metainterpretacija. Tyrimas atskleidė, kad socialinių ir kasdienių įgūdžių sąvokos yra integratuotos, todėl gali būti diskutuojama tarpdiscipliniškumo kontekste. Svarbiausi šios sąvokos dėmenys teoriškai pagrįsti lingvistikos, kultūrologijos, sociologijos, ikimokyklinės specialiosios pedagogikos, ikimokyklinės ir specialiųjų poreikių psichologijos, rekreacinės terapijos ir socialinės pedagogikos mokslų.