Klaipėdos universitetas

Straipsnyje nagrinėjama pasitikėjimo, kaip sudėtingos tarpdisciplininės ir daugiamatės koncepcijos, svarba bei reikšmė valstybės ir jos visuomenės raidai. Keliamas klausimas, kaip pasitikėjimas formuojamas ir egzistuoja valstybės kontekste: „iš apačios į viršų“ (kaip visuomenės projektuojamų bendrųjų vertybių, kultūros elementų ir lūkesčių valstybei visuma) ar „iš viršaus į apačią“ (kaip valstybės institucijų ir politinio sluoksnio formuojamos nuostatos, lemiančios visuomenės viešojo gyvenimo sampratą bei valstybės raidos kryptį). Straipsnyje apžvelgiama pasitikėjimo apibrėžties problematika, nustatomi pasitikėjimo elementai, leidžiantys formuoti pasitikėjimu grįsto viešojo valdymo modelio kūrimo prielaidas. Remiantis Skandinavijos regiono valstybių pavyzdžiu, siekiama išskirti svarbiausius pasitikėjimo valstybe ir jos valdžios institucijomis aspektus bei šiaurietiškojo pasitikėjimu grįsto viešojo valdymo modelio taikymo kitose šalyse ar regionuose galimybes.

Straipsnyje tiriama ir analizuojama Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Tyrimo tikslas – išanalizavus

Straipsnyje siekiama išanalizuoti ir palyginti Angliją ir Lietuvą personalizuotų psichosocialinių paslaugų kontekste. Tyrimas atskleidė, kad Anglijoje psichosocialinių paslaugų personalizacija tiek politiniu, tiek praktiniu lygmenimis sėkmingai įgyvendinama ir plėtojama, tuo tarpu Lietuvoje psichosocialinės paslaugos apskritai yra tik pradinėje vystymosi stadijoje, jos nėra visiškai integruotos į onkologinių ligonių sveikatos priežiūros sistemą, nepakankamai dėmesio skiriama holistiniams ligonių poreikiams. Tačiau, nors politiniu lygmeniu apie personalizaciją Lietuvoje nekalbama, analizės rezultatai rodo, kad jai įgyvendinti gali būti sudarytos palankios sąlygos, stiprinant valstybinių institucijų ir NVO bendradarbiavimą. Straipsnio pabaigoje autoriai pateikia teorinį personalizuotų psichosocialinių paslaugų teikimo modelį, pagrįstą Lietuvos praktika.

The assessment of citizen service quality is an important indicator of the efficiency of public administration institutions. The assessment provides information enabling constant improvement of mechanisms that provide public services and innovative solutions in the areas of public service delivery and organization; it is very important for individuals with specific needs and for development of society. The article presents analysis of peculiarities and criteria of the citizen services’ assessment in Klaipėda and Vilnius counties’ municipalities. The importance and peculiarities of implementation of the citizen service assessment is indicated in the documentation of the Republic of Lithuania on public management development and in the scientific literature on new public management and quality management. According to the regulating documents, all public institutions must annually accomplish an assessment of the citizens’ requests analysis and service quality analysis and later publish these assessment reports on their websites. The empirical research in Klaipėda and Vilnius counties’ municipalities revealed that eight of 15 municipalities do not implement any assessment of citizen service and do not publish their reports. Yet other municipalities most often evaluate the following indicators: admission waiting time; politeness of the officer; duration of time necessary to receive an answer to the question of application; the reason, question or request of application; applicant’s gender and age.