Klaipėdos universitetas

Mokslinio straipsnio tikslas – pristatyti kuriamą teorinį modelį, kuris apibūdintų pagrindinius mokyklų tobulinimo pasitelkus skaitmenines technologijas elementus ir leistų atskleisti mokyklų skirtumus bei nustatyti jų geriausią praktiką ir iššūkius. Modelis projektuojamas tokių teorijų, kaip, pvz., mokyklos tobulinimo, edukacinių inovacijų, besimokančios mokyklos, pagrindu, integruojant naujausias skaitmeninių technologijų vaidmens edukacijoje ir mokyklos vadyboje teorijas. Modelio pagrindą sudaro šeši pagrindiniai elementai, apibūdinantys inovatyvią skaitmeninę mokyklą: mokyklos vizija, lyderystė, mokymo(si) procesas, besimokanti bendruomenė, veiklos kokybės užtikrinimas, skaitmeniniai ištekliai. Ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių technologijų taikymo galimybėms, atsakant į klausimą, kaip jos prisideda tobulinant pedagoginę ir vadybinę praktiką. Sukurtas inovatyvios skaitmeninės mokyklos teorinis modelis bus tolesnio tyrimo pagrindas, leisiantis mokykloms apmąstyti, suprasti ir tobulinti savo praktikas, siekiant pasitelkus skaitmenines technologijas siekti tvarių pedagoginių ir vadybinių pokyčių.

Organizacijų gebėjimas sklandžiai diegti technologinius pokyčius savo veikloje yra vienas esminių veiklos sėkmės veiksnių. Technologinių

Thanks to the brilliant innovation of the expanding online transportation companies, the Indonesian people are able to obtain an affordable means of transportation. This three major ride-sharing companies (Go-Jek, Grab, and Uber) provide services which not only limited to transportation service but also providing services for food delivery, courier service, and even shopping assistance by utilizing gigantic armada of motorbikes and cars which owned by their ‘driver partners’. These companies are competing to gain market share by implementing the same strategy which is offering the lowest price. This paper would discuss the Indonesian online transportation price war by using price comparison analysis between three companies. The analysis revealed that Uber was the winner of the price war, however, their ‘lowest price strategy’ would lead to their downfall not only in Indonesia but in all of South East Asia.

Šiame straipsnyje atskleidžiama mokslinių tyrimų problematika, susijusi su technologijų sąlygotų pokyčių įgyvendinimu: aprašyti technopokyčio, informacinių technologijų projekto ir organizacinio pokyčio programos skirtumai, įvardyti technologijų sąlygoto pokyčio įgyvendinimo etapai, palyginti darbuotojų technologinių pokyčių priėmimo tyrimo modeliai. Ši teorinė analizė naudinga konstruojant darbuotojų pasipriešinimo technologiniams pokyčiams valdymo modelius ir strategijas.

Dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į mokyklas ir edukacijos procesą. Tad svarbu nustatyti, kaip jis gali padėti tobulinti mokymo(si) procesą. Šiame straipsnyje apžvelgiamos ir sisteminamos šiuolaikinės dirbtiniu intelektu paremtos edukacinės technologijos, atskleidžiant jų galimus privalumus ir trūkumus, kuriant personalizuotas mokymo(si) aplinkas. Siekiant išsikelto tikslo, taikytas mokslinės literatūros analizės metodas. Jo pagrindu skiriamos pagrindinės dirbtinio intelekto integravimo į edukacines technologijas tendencijos, jos išsamiai aptariamos. Teigiama, kad įvertinus dirbtinio intelekto privalumus ir galimybes edukacijoje, jis turėtų būti vertinamas kaip edukacijos praktiką transformuojantis procesas, kur būtina iš esmės persvarstyti pagrindinius vaidmenis. Svarbiausias efektyvaus dirbtinio intelekto naudojimo edukacijoje veiksnys – mokytojų raštingumas dirbtinio intelekto srityje.