Klaipėdos universitetas

Vykdant tyrimą siekta nustatyti sveikatos priežiūros organizacijų lyderių emocinio intelekto (EI) ir lyderystės veiksmingumo tarpusavio

Straipsnyje siekiama išanalizuoti ir palyginti Angliją ir Lietuvą personalizuotų psichosocialinių paslaugų kontekste. Tyrimas atskleidė, kad Anglijoje psichosocialinių paslaugų personalizacija tiek politiniu, tiek praktiniu lygmenimis sėkmingai įgyvendinama ir plėtojama, tuo tarpu Lietuvoje psichosocialinės paslaugos apskritai yra tik pradinėje vystymosi stadijoje, jos nėra visiškai integruotos į onkologinių ligonių sveikatos priežiūros sistemą, nepakankamai dėmesio skiriama holistiniams ligonių poreikiams. Tačiau, nors politiniu lygmeniu apie personalizaciją Lietuvoje nekalbama, analizės rezultatai rodo, kad jai įgyvendinti gali būti sudarytos palankios sąlygos, stiprinant valstybinių institucijų ir NVO bendradarbiavimą. Straipsnio pabaigoje autoriai pateikia teorinį personalizuotų psichosocialinių paslaugų teikimo modelį, pagrįstą Lietuvos praktika.

Over the years, improved techniques for production and processing of food have resulted in the expansion of our food supply byprolonging keeping times, preventing spoilage and increasing the variety of food products available. The use of new technologies infood production has potential benefits for both food manufactures and consumers. But one of the question raising is how consumersreact to the new technologies and how does it impact their choice to buy or not to buy such kind of food. This article examines howthe new technologies in food production (genetic engineering, nanotechnologies, cloning) affect consumer choice to purchase foodobtained through these technologies. Different literature and scientific data available were summarized to find out the main reasonswhat affect consumers’ attitude towards new technologies in food production. Results suggest that the willingness to consume foodobtained with help of new technologies is directly influenced by the risk consumers perceive and the perception of risk is more directthan the perception of supposed benefits.

Post-Covid rehabilitation deals with properly selected exercises for the respiratory muscles, respiratory rehabilitation, learning to relax, and exercise. The aim of the study was to evaluate the results of post-Covid rehabilitation in pulmonary care patients. The study was performed on a group of 50 patients (15 women, 35 men; the mean age was 59.4 years) undergoing pulmonary rehabilitation in January 2022 in the rehabilitation department of a pulmonary hospital in southern Poland. Patients’ physical activity tolerance was assessed before and after rehabilitation using the walk test, mMRC test, Barthel’s scale, CAT questionnaire and Borg’s scale. The research results show a statistically significant improvement in all patients and in each of the methods for assessing physical activity tolerance. There is an urgent need for a rehabilitation programme aimed specifically at post-Covid patients.

Policininkų psichoemocinė būsena, jų patiriamo streso darbe ypatumai, streso valdymas yra aktualios visuomenės sveikatos problemos. Darbe patiriamas stresas gali lemti pareigūnų atliekamo darbo kokybės prastėjimą, prastą darbo funkcijų atlikimą. Straipsnyje keliamas tyrimo tikslas – policijos pareigūnų darbe patiriamo streso analizė. Tyrime dalyvavo 138 Lietuvos komisariatų policijos pareigūnai. Atliktas kiekybinis tyrimas, apklausa raštu. Naudota SPSS programa, taikytas chi kvadrato kriterijus. Duomenys reikšmingi, kai p ≤0,05. Tyrimas atskleidė, kad policijos pareigūnams reikėtų kurti palankesnę, saugesnę ir sveikesnę darbo aplinką, vis dar trūksta vadovų palaikymo ir pasitikėjimo jais.