Tiltai

Straipsnyje apžvelgiami Baltijos jūros uostai, jų krovos mastai nuo 2006 iki 2012 metų. Aptariama importo ir eksporto per uostus struktūra, krovinių sudėtis ir jų kaitos tendencijos. Lyginami Rytų Baltijos uostai (Primorsko, Ust Lugos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado, Talino, Ventspilio, Rygos, Liepojos, Būtingės, Klaipėdos), kurie tarpusavyje konkuruoja nuolat tobulindami krovos technologijas, infrastruktūrą, siekdami pritraukti daugiau tranzitinių krovinių. Analizuojama šių uostų krovos sudėtis, vertinant jų ekonominį geografinį konkurencingumą. Atlikta uostų hierarchinė klasterinė analizė. Rytų Baltijos uostai suskirstyti į 4 klasterių grupes, kurios yra unikalios pagal vertinamus kriterijus ir jų statistines reikšmes. Be to, atlikta krovos uostuose realistinė prognozė iki 2025 metų. Nustatyti ir apibūdinti Klaipėdos uosto ekonominio geografinio konkurencingumo veiksniai Rytų Baltijos uostų kontekste.

Jūrinių profesijų specialistų darbo rinka pasižymi ypatingais darbo vietų ir teisinio reglamentavimo pokyčiais. Tai skatina atlikti jūrinių profesijų specialistų karjeros projektavimo ir įgyvendinimo veiksnių tyrimus. Šiame straipsnyje siekiama identifikuoti jūrinės profesijos specialistų tolesnės karjeros projektavimo ir įgyvendinimo veiksnius. Teorinėje straipsnio dalyje nagrinėjami profesijos pasirinkimo klausimai, karjeros, karjeros projektavimo sampratos, išanalizuotas jūrinių profesijų specialistų rengimo tarptautinis ir nacionalinis reglamentavimas. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį tyrimą, nustatyti jūrinių profesijų specialistų karjeros siekį skatinantys ir slopinantys veiksniai. Praktinis tyrimo reikšmingumas sietinas su jūrinių profesijų specialistų karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo realizavimu.

Straipsnyje analizuojama persiliejimo reiškinio kilmė organizacijose aplinkos pokyčių kontekste ir tarporganizacinių veiksnių įtaka inovatyvių produktų (paslaugų ir prekių) kilmei. Straipsnyje didelis dėmesys skiriamas potencialių, turinčių persiliejimo potencialą veiksnių, tarpusavio ryšiams, naujų produktų kilmės poveikiui ekonominės plėtros procesams. Nustatyta, kad žmogiškųjų išteklių kuriami persiliejimo veiksniai sietini su inovatyvių organizacijų veiklos procesais, užduočių atlikimo laiku ir efektyviu technologijų diegimu.