Tiltai

This study discusses discursive representations of the inclusion of people with disabilities. Analysing discourses was conducted in the third phase of the author’s mixed-methods study. The study participants lived in a municipality in Northern Finland and were receiving personal assistance services for persons with disabilities. In the analysis results, the participants did not discuss inclusion in their everyday life using formal inclusion-related concepts. Neither did social workers when writing about the participants in their service plans. The findings illustrate how the everyday discourses usually present the inclusion of people with disabilities through and after first representing their exclusion. Representing inclusion of people with disabilities is vague, however dynamic, as representing could eventually lead to the inclusion in the use of language.

Straipsnyje siekiama pagrįsti komunikacinės kompetencijos aktualumą socialinio darbo profesiniotapsmo procese. Atsižvelgiama į sąvokos socialinis sąsajas su ekonomikos, politikos kryptimis ir prioritetais, socialinio darbo pokyčiais praktikoje, pabrėžiant komunikaciją kaip veiklos bei patirtinio mokymosi galimybę ir šaltinį. Remiantis teorinės ir empirinės analizės rezultatais analizuojamas pagalbos šeimai procesas, akcentuojant galimybę plėtoti komunikacinę kompetenciją individualios intervencijos procese ar grupėje. Straipsnyje laikomasi mokymosi paradigmos ir socialinio įgalinimo metodologinių nuostatų, išryškinančių aktyvaus ir atsakingo veikėjo poziciją, bendradarbiavimo reikšmę, lemiančias profesinės veiklos sėkmę. Straipsnio pradžioje aptariamas dinamiškas ir nuolat kintantis socialinio darbo kontekstas, lemiantis tarpasmeninės komunikacijos trukdžius ir problemas, pagrindžiama komunikacinės kompetencijos plėtotės būtinybė. Analizuojant mokymosi konstruotiįgalinantį santykį su šeima teorines galimybes, aptariamas patirtinio mokymosi procesas, apibūdinama jo struktūra, dalyvių tarpusavio komunikacija, lemianti turinio konstravimą, naujų žinių kūrimą. Remiantis J. Eidukevičiūtės (2013) disertacinio tyrimo rezultatais, išryškinamos empirinės profesinioidentiteto formavimosi prielaidos, atskleidusios „pasilikimą“ pirminėje profesionalizacijos procesofazėje. Aktualizuojant komunikacinės kompetencijos plėtotę pagalbos šeimai procese, išryškinamiesminiai profesionalizacijos nuostatų realizavimo trukdžiai, nulemti socialinių darbuotojų ir šeimos, kaip kliento, komunikacijos problemų. Atskleidžiama eksperto praktiko arba supervizoriaus palydėjimo būtinybė patirtinio mokymosi procese, formuluojama įžvalga, kad toks palydėjimasįgalina praktiką pasitelkus refleksiją plėtoti savo, kaip socialinio darbuotojo, profesionalumą.

Straipsnyje atskleidžiama vaiko sampratų ir vaikystės fenomenų socialinių-kultūrinių prasmių raidos genezė. Tuo pagrindu nagrinėjamas vaikystės fenomenų tyrimų socialinis-edukacinis prasmingumas. Pasitelkiami socialiniai, filosofiniai ir kultūriniai antropologiniai kontekstai, atskleidžiantys, kaip suvokiant vaikystės fenomenų prasmes galima atlikti į vaikystės ir vaiko pasaulį orientuotus kokybinius tyrimus. Plačiau analizuojami vaikų metaforinio mąstymo fenomenologiniai, hermeneutiniai ir psichokognityviniai kontekstai. Atskleidžiama vaiko metaforinio mąstymo fenomenologinių reikšmių genezė: nuo žinių prie prasmių, nuo ugdymo proceso, kuris reiškia „turėti“, prie proceso, kuris reiškia būti su vaiku, pedagogui išliekant tarpininku tarp socialinės realybės pasaulio ir vaiko pasaulio.

Straipsnyje nagrinėjamas pacientų sveikatos priežiūros tinkamumas ir kokybė, jų pasitenkinimas sveikatos priežiūra ir lūkesčių išsipildymas didelėje daugiaprofilinėje universitetinėje ligoninėje. Pateikiama individualių, institucinių ir sociodemografinių charakteristikų įtaka pacientų sveikatos priežiūros vertinimui bei jų elgsenai. Tyrimas vykdytas 2004–2015 m. anketinės apklausos metodu. Jis atskleidė, kad absoliuti dauguma (93,8 proc.) pacientų sveikatos priežiūra buvo patenkinti ir jos rezultatai atitiko ar viršijo daugumos (83,8 proc.) jų lūkesčius. Tyrimo rezultatų pagrindu suformuluotos motyvuotos išvados.

Šalies finansinio stabilumo analizės ir vertinimo reikšmė ypač išaugo paskutinės pasaulinės finansų krizės kontekste. Šalies finansinis stabilumas – ganėtinai naujas ir įvairialypis tyrimo objektas, todėl svarbi jo tyrimų sritis yra finansinio stabilumo matavimo metodai. Šiame straipsnyje siekiama identifikuoti svarbiausius ir plačiausiai pripažįstamus finansinio stabilumo matavimo metodus. Iš pradžių pristatoma finansinio stabilumo samprata. Tada apžvelgiami svarbiausių organizacijų finansinio stabilumo tyrimų srityje išvystyti finansinio stabilumo matavimo metodai. Pirma aptariami Tarptautinio valiutos fondo finansinio patikimumo rodikliai, tada pereinama prie Europos centrinio banko makroprudencinių rodiklių, abu rinkiniai tarpusavyje palyginami. Siekiant išsamios finansinio stabilumo analizės rekomenduojama derinti abu rodiklių rinkinius. Paskutinėje dalyje aptariami bandymai sukonstruoti agreguotą finansinio stabilumo indeksą. Tačiau galima teigti, kad dėl finansinio stabilumo kompleksiškumo sudėtinga suformuluoti vieną indeksą, todėl apžvelgti bandymai yra lokalūs ir neturi tarptautinio pripažinimo.

Straipsnyje analizuojama jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, karjeros projektavimoproblema. Jauno žmogaus integracija į darbo rinką priklauso nuo daugelio individualių, socialinių,ekonominių veiksnių. Karjeros projektavimas yra vienas iš profesinę sėkmę lemiančių veiksnių.Aiškus siekiamų tikslų ir konkrečių uždavinių sau iškėlimas, optimaliai suplanuota ir lanksti jųįgyvendinimo sistema padeda įgyti pranašumą konkurencinėje darbo rinkos aplinkoje. Straipsnyjepristatomi tyrimo su jaunais bedarbiais, turinčiais aukštąjį išsilavinimą, rezultatai. Tyrimas atliktas remiantis pozityvizmo paradigma, taikant kiekybinio tyrimo metodą, geriausiai tinkantį tirti jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, požiūrį į karjeros projektavimą, identifikuoti šį reiškinį lemiančius veiksnius. Nustatyta, kad jaunus bedarbius projektuoti savo karjerą skatina nuolat kintanti ekonominė situacija, statusas visuomenėje, nuolatinio mokymosi galimybės. Išsilavinusio jaunimo karjeros projektavimui teigiamos įtakos turi individualios savybės: atsakingumas, aktyvumas, smalsumas ir kt., taip pat gebėjimai planuoti ir valdyti karjerą. Karjeros projektavimą apsunkina pasirinktai profesijai būtinų savybių stoka, savo jėgų ir galimybių pervertinimas, praktinių profesijos žinių bei įgūdžių trūkumas, darbo rinkos tendencijų nežinojimas.

Straipsnyje, taikant naratyvinę tyrimo strategiją, atskleidžiama Lietuvos interneto piratų subkultūra per socialinio dalyvavimo skaitmeninėje erdvėje prizmę. Stengiantis atsiriboti nuo teisinio šios veiklos vertinimo keliami šie esminiai klausimai: kokie socialinio dalyvavimo internete ypatumai, galima veiklos raiška ir nauda potencialiai veikiančiajam.

This article is about the empirical research of the relationship between the components of communicative behaviour of young people. Article describes the basic components of communicative behaviour: communicative tolerance, social communicative competence, perceptual-interactive competence. These components make it possible to investigate holistically and comprehensively communicative behaviour of a person, as well as to build a correctional program for effective social dialogue construction. We describe the procedure and statistical methods to research communicative behaviour components. Analysis of relationships between components shows that the communicative behaviour of a person is build up through various systems of relationships between its components. Based on this, we found that components of communicative behaviour were dependent on characteristics of the educational environment (of such specializations as: humanitarian, technical, military). The revealed features of communicative behaviour can be used to resolve problems of discrimination, both within the student group and beyond.

Verbal reconstruction of symbols is a factor of overcoming of the state of personality disadoptation. One of facilities that helps to form the new semantic structures of consciousness, exposes unrealized internal processes and conflicts is verbal reconstruction of symbols. The article is discusses different approaches to the use of verbal reconstruction of symbols on the basis of work with words and their systematization for application in the process of work with the system of symbols of personality with the aim of overcoming of the state disadoptation. With the help of following model of verbal reconstruction of symbols is investigates personal system of symbols.

Šios Kristijono Donelaičio „Metų“ eilutės mums primena liūdną, bet, deja, neišvengiamą tikrovę – visi atėjusieji privalo išeiti. Su tuo esame priversti susitaikyti. Vis dėlto išsiskyrimas visada yra ir netikėtas, ir skausmingas. Ypač, kai išeinama per anksti, kai ant darbo stalo lieka ir niekada nebebus pabaigta dar viena knyga, kai kartu su žmogumi išeina ir jo sumanymai, ketinimai, viltys, brandintos idėjos…