Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, darantys įtaką inovacijų diegimui Lietuvos viešbučių versle. Sprendžiama mokslinė problema: kokie inovacijų diegimo veiksniai aktualiausi Lietuvos viešbučių versle. Taikant ekspertinio vertinimo ir apklausos metodus atliekamas inovacijų diegimą lemiančių veiksnių vertinimas. Nustatyti svarbiausi inovacijų diegimą lemiantys veiksniai: rinkos imlumas, materialiniai ir finansiniai įmonės ištekliai. Inovacijų diegimą Lietuvos viešbučiuose labiausiai skatina konkurentai ir klientai. Pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti inovacinę veiklą Lietuvos viešbučių versle.

Straipsnis skirtas specifinio Rusijos regiono – Kaliningrado srities – socialinio ekonominio vystymosi posovietiniu laikotarpiu analizei. Didelis dėmesys skiriamas srities statusui, kaip pagrindiniam šio regiono plėtros determinantui, problema nagrinėjama aptariant centrinio ir vietinio lygmens statuso transformacijos koncepcijas. Pateikiamos esminės pagrindinių programinių dokumentų, nustatančių prioritetines Kaliningrado srities socialinės ekonominės raidos XXI a. kryptis, charakteristikos. Vertinant regiono raidą atkreipiamas dėmesys į sisteminius planavimo trūkumus, įvertinamas pakitusios geopolitinės situacijos ir pasaulinių naftos kainų kritimo poveikis kaliningradiečių gyvenimo lygiui. Galimas strateginis regiono raidos proveržis siejamas su srities statuso problemos sprendimu.

Straipsnyje apžvelgiami Baltijos jūros uostai, jų krovos mastai nuo 2006 iki 2012 metų. Aptariama importo ir eksporto per uostus struktūra, krovinių sudėtis ir jų kaitos tendencijos. Lyginami Rytų Baltijos uostai (Primorsko, Ust Lugos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado, Talino, Ventspilio, Rygos, Liepojos, Būtingės, Klaipėdos), kurie tarpusavyje konkuruoja nuolat tobulindami krovos technologijas, infrastruktūrą, siekdami pritraukti daugiau tranzitinių krovinių. Analizuojama šių uostų krovos sudėtis, vertinant jų ekonominį geografinį konkurencingumą. Atlikta uostų hierarchinė klasterinė analizė. Rytų Baltijos uostai suskirstyti į 4 klasterių grupes, kurios yra unikalios pagal vertinamus kriterijus ir jų statistines reikšmes. Be to, atlikta krovos uostuose realistinė prognozė iki 2025 metų. Nustatyti ir apibūdinti Klaipėdos uosto ekonominio geografinio konkurencingumo veiksniai Rytų Baltijos uostų kontekste.

Klaipėdos uostas – universalus, modernus, neužšąlantis uostas, tiesiogiai ar netiesiogiai įdarbinantis daugiau nei 180 tūkst. darbuotojų. Uosto plėtrą rodo vis didėjančios investicijos, net 2,5 karto per visą nepriklausomybės laikotarpį išaugusios krovos apimtys ir darbuotojų skaičius. Atsižvelgiant į augantį specialistų poreikį darbo rinkoje, atsiranda laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio. Straipsnio tikslas – atlikti darbo migrantų, dirbančių Klaipėdos uoste, poreikio analizę, remiantis didėjančių investicijų į uostą, krovos apimčių augimo ir kitais rodikliais. Straipsnyje nagrinėjamas 2010–2015 metų laikotarpis.

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos identitetas Europoje, pateikiant įžvalgas civilizacijų ir istorinės perspektyvos kontekste. Pateikiama įžvalgų apie civilizacijų įtaką šalies identitetui ir regionų skirstymo problemas, atskleisti šalies identiteto formavimosi aspektai, analizuojant praeities ir dabarties politinius įvykius. Mokslinės literatūros analizė ir sintezė atskleidė, kad Lietuvai reikėtų imti pavyzdį iš Vidurio Europos šalių. Dėl bendros istorinės patirties, kultūros, tikslų ir mentaliteto derėtų labiau save sieti su Centrinės Europos valstybėmis – Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija.

Praėjus daugiau nei penkeriems metams tikslinga apžvelgti ir įvertinti, kuriuos apskričių valdymo reformos tikslus pavyko pasiekti ir kas pasikeitė. Straipsnyje apskričių valdymo reforma analizuojama pirmiausia akcentuojant įvykdytų pertvarkymų pasekmes ir poveikį piliečių dalyvavimo, bendradarbiavimo su vietos ir valstybės valdžios institucijomis, kurios perrėmė funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų, galimybėms. Keliamas probleminis klausimas, kas ir kaip pasikeitė piliečiams, kaip viešųjų ir administracinių paslaugų gavėjams, kurie tiesiogiai patiria funkcijų perskirstymo pasekmes, įgyvendinus administracines pertvarkas.

Vykstantys ekonominiai pokyčiai, neišvengiamai veikia ir vadovavimą organizacijai. Straipsnyje aptariama vadovavimo organizacijai samprata. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros autoriais, apžvelgiamos vadovavimo sampratos, sudaryta vadovavimo schema, apibūdinami vadovavimo požymiai, juos suskirstant pagal klasikines vadovavimo teorijas, pateikiamos vadovavimo požymių išnaudojimo galimybės ir grėsmės. Galimi vadovavimo apibūdinimai: vadovavimas – tai įtakos priemonė arba valdžios galia kitiems; vadovavimas – tai tam tikra patirtis; neginčijamas ir nevertinamas vadovo tinkamumas užimamoms pareigoms. Nustatyta, kad vadovavimo požymių yra labai daug ir įvairių, juos reikia tirti, norint nustatyti jų svarbą ir reikšmę tiriamose organizacijose. Vadovavimas atpažįstamas pagal požymius: kūrybiškumas ir gebėjimas numatyti ateitį; gebėjimas įkvėpti (darbuotojus) ir elgsena (vadovo ir darbuotojų); gebėjimas nukreipti (darbuotojus) ir sutelkti pastangas (veiklos vystymui); gebėjimas suteikti įgaliojimus (darbuotojams) ir sutelkti sekėjus (sugebėjimas paveikti jų elgseną).

Organizacinės kultūros tyrimai atliekami įvairių tipų organizacijose, taikant įvairias metodikas ir klausimynus. Šiame straipsnyje, išanalizavus 15 skirtingų organizacinės kultūros vertinimo metodikų, išskirti dažniausiai organizacinei kultūrai vertinti taikomi pasikartojantys kriterijai. Remiantis šiais kriterijais sudarytas organizacinės kultūros vertinimo klausimynas. Atliktas ekspertinis tyrimas aiškinantis klausimyno tinkamumą. Atsižvelgus į ekspertų pastabas klausimynas pakoreguotas ir pritaikytas atlikti kiekybinį tyrimą socialiai atsakingose įmonėse.

The purpose of this article is to highlight the aspects of integration of entrepreneurship into higher education (Educational sciences) in Lithuania and Latvia. The article maintains that proper entrepreneurial competencies are required to successfully start, operate and ensure the new business in the marketplace. From an educational perspective, scholars are primarily concerned with the development of individual-level competencies for entrepreneurship. Therefore the following question arises: what competencies for entrepreneurship should individuals be able to manifest when facing an entrepreneurial venture? More specifically, from educational and higher education perspectives, the question is: what competencies for entrepreneurship should universities address in their curricula for graduate programmes specifically in Educational sciences. Models of students’ entrepreneurial competencies are highlighted theoretically and some empirical insights on which competencies students in Educational sciences from Lithuanian and Latvian universities would like to have acquired are provided. The article presupposes that competence–based education can be designed to promote entrepreneurial activity among university students.

In the article, the author empirically approbates the structural scheme for the evaluation of the territorial state of development elaborated previously assessing territorial state of development of the statistical regions of Latvia. The scheme comprises four objective social economic elements and two subjective elements. The average values of normalized objective and subjective indicators for each region were calculated applying the most appropriate indicator of the statistical regions available in the national statistical database of Latvia to the each element of the scheme and normalizing the values of the selected indicators. Allocation of the statistical regions of Latvia in accordance with the normalized objective and subjective indicators was performed using the W. Zapf’s matrix, which provides a possibility to consider the territorial state of development not just in a quantitative but as well in a qualitative aspect, i.e., within the framework of the pluralistic territorial development paradigm suggesting a parallel existence of diverse development natures (qualities) in the global environment instead of applying a single quantitative scale to all territories being studied. In the result of the approbation of the structural scheme for the territorial state of development evaluation, it is not possible to single out a distinct statistical region of Latvia in accordance with its highest or lowest development level, rather it could be merely stated that each of the regions is developed in a different quality since each region has its own nature of development.