Regional Formation and Development Studies

The migrant entrepreneur plays a crucial role in economic development of the city. However, scant attention has been given to the study of the characteristics of migrant entrepreneurs in the context of urban areas in Asia, especially in Indonesia. Therefore, this paper identifies the main characteristics of migrant entrepreneurs in South Jakarta. The research itself involves sixty-eight first-generation migrant entrepreneurs as respondents of the survey. The characteristics of migrant entrepreneurs are analysed using descriptive statistics method of frequency distribution analysis. The analysis has been conducted based on background characteristics, cultural characteristics, business-related goals, business strategy, and performance. The analysis has revealed that the existence of migrant entrepreneurs in Jakarta has a positive impact not only on the development of the city but also on the development of their own homeland.

The Nordic Baltic region (5+3) is now closely interlinked via trade, investment, mobility of people, and banking. All the countries in this group have pursued some form of integration with the European Union (EU). Six of them are EU member states, four of them are members of the euro area, and all of them are within the European Economic Area (EEA) and are Schengen member states. But can these small countries as a group cooperate more closely and perhaps exercise more collective authority in Europe? The Nordic countries and the Baltic States cooperate in the Bretton Woods institutions, the World Bank and the IMF, and six of them are among European NATO member states. When it comes to European integration the lack of common approach complicates their cooperation. Within this group there are internal divisions between the hardcore EU and euro area member states (the Baltics and Finland), EU members (Denmark and Sweden) and EU outsiders (Iceland and Norway). Common pathways for the future cooperation in Europe may be hard to find. Also, the Nordics are high income welfare states, but the Baltics are neoliberal with minimal governments and low-tax regimes. Additionally, external forces continue to challenge the Nordic Baltic region, including revanchist Russian policies threatening Baltic Sovereignty, unpredictable US policies towards NATO as well as reduced military presence in Europe, and dismal EU and euro area post crisis economic performance. All point to a future of uncertainty including both economic and security risks.

Šiame straipsnyje aptartos etikos kodekso taikymo skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose problemos. Atliktas tyrimas trijose Lietuvos verslo organizacijose atskleidė, kad susiduriama su labai panašiomis etikos kodekso taikymo problemomis. Jų pagrindas – klaidos, padarytos įvairiuose etikos kodekso kūrimo, taikymo ir peržiūros etapuose. Pagrindinė klaidų priežastis – etikos kodekso taikymas, neteisingai suvokiant jo veikimo metodiką. Pasirinkti valdymo metodai nepadeda organizacijų darbuotojams veiksmingai pasinaudoti etikos kodeksu, jie nesusieti su konkrečios organizacijos etikos infrastruktūra. Probleminių sričių koregavimas – viena pagrindinių kiekvienos organizacijos vystymosi ir augimo, atsižvelgiant į savo galimybes bei nuolat kintančius išorinius veiksnius, sąlygų. Tam būtinos etikos žinios, kurias reikia nuosekliai taikyti. Tik tada tikėtini pokyčiai: pavienio žmogaus sąmonės, organizacijos, visuomenės.

The article reveals the essence of relationship marketing concepts and expression in Klaipeda health care institutions. Investigated the following main relationship marketing dimensions: trust, commitment, interdependence, reciprocity, cooperation, power, communication, satisfaction, value, justice and empathy. It is stated that the direct impact on consumer loyalty in health care market has the confidence, commitment and satisfaction. Relationship marketing principles – mutual interaction and power – in health care market only partially causes consumers loyalty.

Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių mokytojų pasitenkinimo darbu sąsajų su mokyklos direktoriaus etišku vadovavimu ir mokytojų psichologine nuosavybe empirinis tyrimas, besiremiantis J. B. Avey’aus ir kolegų sudarytu bei verslo sektoriuje išbandytu teoriniu modeliu, kuris pasitvirtino ir Lietuvos švietimo kontekste, patvirtindamas tyrimo hipotezes, kad egzistuoja: 1) statistiškai reikšminga mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų pasitenkinimo darbu tarpusavio sąsaja; 2) statistiškai reikšminga mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų psichologinės nuosavybės tarpusavio sąsaja; 3) statistiškai reikšminga mokytojų psichologinės nuosavybės ir jų pasitenkinimo darbu tarpusavio sąsaja; 4) mokytojų psichologinė nuosavybė yra tarpinis mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų pasitenkinimo darbu kintamasis (mediatorius). Šie rezultatai leidžia teigti, kad mokyklos vadovas, praktikuodamas etišką lyderystę ir sudarydamas palankias sąlygas mokytojų psichologinės nuosavybės formavimuisi, gali tikėtis didesnio mokytojų pasitenkinimo darbu.

Aplinkosaugos vadybos sistemos ISO 14001 ir EMAS yra įmonių brandos ženklas, kai jos nusprendžia parodyti, kad stengiasi būti kuo draugiškesnės aplinkai ir taip gerina į vartotojus nukreiptą savo įvaizdį. Straipsnyje kalba apie tai, kad šios sistemos suteikia ir daugiau privalumų, tokių kaip konkurencinis pranašumas, rizikos, susijusios su aplinkos tarša, mažinimas, veiksmingesnis vidinių operacijų sekimas bei kaštų mažinimas veiksmingiau naudojant išteklius. Be išvardytų privalumų, įmonės gali patirti ir sunkumų, tokių kaip diegiant sistemą padidėjusios sąnaudos, motyvacijos, žinių bei įgūdžių trūkumas. Esminis dalykas, norint, kad aplinkosaugos vadybos sistemos įdiegimas įmonėje būtų naudingas aplinkai, ekonomikai bei rinkai, patartina įdiegus sistemą toliau stebėti įmonės procesus, pažangą ir toliau ieškoti būdų, kaip būtų galima tobulinti procesus, remiantis aplinkosaugos vadybos sistema. Tad aplinkosaugos vadybos sistemų poveikis įmonių tarptautinei veiklai pasireiškia įmonės įvaizdžio gerinimu. Norint, kad įdiegta sistema teiktų daugiau privalumų, patartina nuolat prižiūrėti ir tobulinti aplinkosaugos vadybos sistemų veikimą. Straipsnio autorė siekia nustatyti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo poveikį įmonių tarptautinei veiklai. Duomenims apdoroti taikyti tokie kokybiniai metodai, kaip mokslinių straipsnių ir knygų analizė, sintezė ir sisteminimas.

Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacija šalies regionuose įvertinant stebimos situacijos kaitą demografinių procesų kontekste (atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus dinamikos teritorinius skirtumus). Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis ir autorių atliktos analizės rezultatais vertinti gyventojų integracijos į darbo rinką galimybių skirtumai šalies regionuose. Atliekant palyginamąją analizę pavienių teritorijų lygmeniu, prioritetas teiktas tokiems svarbiems rodikliams kaip užimtumo lygis ir užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas.

Lietuvos narystė ES implikavo pokyčius įvairiose valstybės valdymo srityse, taip pat ir valstybės tarnyboje. Straipsnyje aptariami narystės laikotarpiu vykę arba inicijuoti pokyčiai Lietuvos valstybės tarnybos sistemoje vertinant jų atitiktį bendriems Europos administravimo principams. Daugiausia dėmesio skirta XVII LR Vyriausybės iniciatyvai reformuoti valstybės tarnybos sistemą, kurią per visą narystės laikotarpį galima pavadinti vienu ryžtingiausių žingsnių vykdant reformą. Vis dėlto ne visi Vyriausybės pasiūlymai valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių administravimo klausimu artimi proeuropietiškų administracinių principų ir vertybių institucionalizavimui. XVII LR Vyriausybės iniciatyvomis valstybės tarnybos optimizavimo, darbo užmokesčio ir priėmimo į valstybės tarnybą klausimais siekta depolitizuoti valstybės tarnybą, akcentuojant profesionalizmą, taip atliepiant bendrus Europos viešojo administravimo principus. Tačiau vykdomosios valdžios politinis elitas, nors ir įžvelgė valstybės tarnautojų mokymo efektyvumo trūkumą, nebandė ieškoti galimybių, kaip gerinti mokymo kokybę, o į įstatymo projektą įtraukė pataisas, mažinančias mokymų valstybės tarnyboje prieinamumą ir būtinumą, be to, nepateikė jokių reikšmingų pasiūlymų, kaip tobulinti aukštesniosios valstybės tarnybą.

Šiandien susiduriame su situacija, kai turizmo sektorius nuolat sparčiai auga. Skaičiuojama, kad bendras tarptautinių turistų skaičius iki 2030 m. sieks 1,8 milijardo. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti turizmo poveikį ekonominiu, sociokultūriniu, aplinkosauginiu aspektais dabartinės turizmo apimties tendencijų kontekste. Taikomi mokslinės literatūros analizės, sintezės, statistinių duomenų analizės, situacinio modeliavimo metodai. Tyrimo apimtyje teigiamas ir neigiamas turizmo poveikis analizuotas išskiriant tris pagrindines dimensijas: ekonominę, sociokultūrinę bei aplinkosauginę. Neigiamo poveikio persvara ypač ryški aplinkosauginiu aspektu. Nuolat augantys turizmo mastai lėmė perteklinio turizmo sąvokos apibrėžtį. Daugelyje labiausiai lankomų pasaulio šalių metinis turistų skaičius viršija gyventojų skaičių. Pernelyg didelė turizmo apimtis stiprina neigiamą turizmo poveikį. Be abejo, siekiant išsaugoti palankią ekonominę, sociokultūrinę ir gamtinę aplinką, paskatinti turizmo teikiamą naudą ir minimizuoti neigiamą poveikį, turizmo reiškinys turi būti kontroliuojamas.

Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančius veiksnius neapibrėžtumo sąlygomis skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose. Atliktas tyrimas trijose Lietuvos verslo organizacijose atskleidė, kad net ir skirtingos darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančios priežastys lemia panašias pasekmes. Nustatyta, kad įtampa, perdegimas, nusivylimas ir kitos darbuotojų savivertės mažėjimo išraiškos tiesiogiai veikia darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklą ir jos efektyvumą. Darbuotojas nepajėgus atstovauti įmonės interesams, jeigu negeba atstovauti pačiam sau. Būtent pasitikėjimas savimi, kitaip savivertė, yra veiksmingos individo ir organizacijos sąveikos pagrindas. Savivertės mažėjimo priežastis – neapibrėžtumo nulemti savęs atstovavimo apribojimai. Šiandiena tai aktualu visoms organizacijoms, nes visas paveikė užsitęsusi COVID-19 pandemija, globalūs ekonominiai pokyčiai, socialinio bendravimo ir komunikacijos iššūkiai.