Regional Formation and Development Studies

The development of societies today is inequal, and the modern approach to deal with this situation is through the idea of inclusive

Nuo 2017 metų įsigaliojus ES Direktyvai 2014/95/EU, kai kurioms ES įmonėms socialinės atsakomybės atskleidimas tapo privalomas, tad aktualu ištirti, kaip įmonės, taip pat ir bankai, laikosi šio reguliavimo ir nuo ko jis priklauso. Straipsnio tikslas – ištirti privalomo Lietuvos bankų socialinės atsakomybės atskleidimo 2015–2019 metais lygį ir veiksnius. Taikyta atliktų empirinių tyrimų apžvalga, palyginamoji analizė, tyrimui atlikti – statistinė analizė, koreliacija, regresija. Sukūrus socialinės atskaitomybės atskleidimo indeksą, atlikta penkių didžiausių Lietuvos bankų socialinės atsakomybės ataskaitų turinio analizė. Bankai 2015–2016 metais savanoriškai atskleidė socialinę atsakomybę, tačiau nuo 2017 metų kai kuriuose bankuose atskleidimas buvo nepakankamas. Bankai pateikė daugiau informacijos bendromis, o ne konkretaus bankų sektoriaus temomis. Hipotezės dėl banko turto ir ataskaitų puslapių skaičiaus poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui pasitvirtino, tuo tarpu hipotezės dėl banko pelningumo ir kapitalo pakankamumo santykio poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui nepasitvirtino.

The article aims to define how the main principles of the Swedish welfare state, i.e., the “multi-stakeholder principle” and the principle of trustfulness and collaboration, affect activity of the anti-corruption civil society. For the study, the following empirical methods have been used: the analysis of documents and in-depth-interviews with experts. The author demonstrates that the anti-corruption activity of civil society in Sweden can be considered as part of wider social movements for human rights, democracy and integrity, especially at international level. There are a lot of associations and unions in Sweden that, among other joint activities, promote anti-corruption practices and rules in state organisations and commercial enterprises. The state and government need to be oriented to social challenges and keep pace with civic movements. A partnership with different stakeholders is the main type of the Swedish ACS’s activities that help to reach their goals in preventing corruption behaviour, e.g., “Anti-corruption policy networks”, and it is the result of two types of collaboration: anti-corruption participation and anti-corruption services. The research has shown that the civil society’s ability to create networks with the state, business and other agents is the main condition for the so-called horizontal accountability and sustainability and for preventing corruption in Swedish society that, in its turn, has been established over a long period of time building the culture of integrity and civic institutions.

Intellectual capital as a discipline appeared a decade ago as a result of practitioners’ observations proving the need to raise the issue up to the scientific level and management discipline. The history of the new science is very short compared to other fundamentals and what is important it is developing at rocket speed that attracts extensive attention to the field. Intangible assets are major creators of business value and a source of competitive advantage. This statement can be proved by the fact that intangibles represented 87% of the market capitalization of listed companies forming part of the S&P 500 stock-market index in 2015. Moreover, investments in R&D in many cases exceed the profit of the company to ensure long-term progress and business success in the future pioneering in the market. Therefore, innovation leads to investment in the creation of intellectual capital for businesses and provides opportunities for researchers and practitioners. The aim of research is to revise the findings of scientific papers, analysing the evolution of the phenomenon throughout the time span. The findings of the paper present the structure of modern research and the block chain of the research evolution on intellectual capital as well as identify gaps and open questions to analyse.

Straipsnyje, nustačius, kad produkto vertės sampratos dvilypis aspektas kainodaroje apibendrintai nenagrinėtas, pasitelkus mokslinėsliteratūros sisteminimo ir analizės metodus apibūdintos dvi skirtingos vertės sąvokos: vertė vartotojui ir vartotojų suvokiama vertė.Pripažįstant, kad vartotojų pasirinkimas priklauso nuo to, kokią vertę jam teikia įmonės pasiūlymas, kainodaros proceso etapai analizuojamivertės kūrimo vartotojui ir vartotojų suvokiamos vertės susiejimo aspektu. Rekomenduojama vertės kūrimo, nustatymo, teikimoir palaikymo etapuose atlikti veiksmus, susijusius su produkto vertės vartotojui kūrimu ir tobulinimu, bei veiksmus, susijusiussu vartotojų suvokiamos vertės nustatymu. Aprašyti produkto vertės vartotojui kūrimo modeliai: ekonominio pelno teorija (EVA),produkto kūrimo proceso (PKP) vartotojo vertės modelis, rizikos vertės metodas dizaino struktūros matrica (DSM). Akcentuojantdarnaus ekonominio vystymosi prielaidas Lietuvoje ir siekiant tyrimų pagrindu kurti regioninę politiką, sudarytas integruotas modelis,kuris atskleidžia produkto vertės kūrimo etapus kainodaros procese.

Taikant mokslinės ir metodinės literatūros analizės metodą atskleista: švietimas, kaip neįgaliųjų studijavimo kontekstas, ir studijos aukštojoje mokykloje, kaip karjeros prieiga. Teorinė analizė įgalino pateikti švietimą kaip daugiafunkcį veiksnį, nuo kurio priklauso žmogaus ugdymasis, socialinis dalyvavimas, gyvenimo darna. Karjera, taikant teorinę analizę, šiuolaikiniu požiūriu pristatoma kaip pasirinkta veikla, kuri gali būti visuomeniškai ar individualiai reikšminga, išreikšta per socialinį žmogaus dalyvavimą. Taikant literatūros ir dokumentų analizės metodus istoriniu ir geografiniu aspektais ištirta Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių neįgaliųjų situacija, atskleidusi, kad daugiausia studijuojančių neįgaliųjų turi judėjimo negalę. Taigi atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo judėjimo negalę turintys žmonės – patyrusieji stuburo traumą. Atlikus kiekybinį tyrimą ištirtos neįgaliųjų studijavimo, užsiėmimo ir laisvalaikio leidimo tendencijos. Identifikuoti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp sociodemografinių respondentų duomenų ir ugdymosi bei laiko leidimo kaip svarbių socialiniam dalyvavimo ir karjeros sričių.

Straipsnyje aptariamas paradoksas,susijęs su regionų programų vertinimu ir regionų sanglauda Europos Sąjungoje: augantregionų programų vertinimo skaičiui, regionų sanglauda nedidėja. Jei jauįmanoma apskaičiuoti regionų sanglaudos politikos rezultatus ir poveikį, taikodėl neįmanoma paskatinti jos plėtotės ir išmatuoti taip, kad taptų akivaizdu,jog ji didėja? Arba kažkas negero vyksta su regionų sanglaudos politika, arbasu jos matavimais. Kol kas mes krypstame į blogų matavimų diskursą: tai, kąvertiname, ir tai, kaip vertiname, priklauso nuo vertinimo metodologijų. Tai labaipopuliarus požiūris. Jį straipsnyje bandome išplėsti, eksperimentuodami sunaratyvų teorija. Taikydami dispozityviąją analizę penkiuose straipsnioskyriuose iliustruojame prasmių kūrimo procesą, išryškiname keletą bendrųpamirštų prasmių ir reikšmių, kurios susijusios su regionų programų vertinamųjųveiksmų multidiscipliniškumu.

Straipsnyje analizuojamos neuroekonomikos teorinės koncepcijos, pagrindiniai aspektai ir nustatytos esminės sąsajos su neurorinkodara. Kita vertus, pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas nuostolių baimės efekto analizei neuroekonomikos aspektu. Nors mokslininkai diskutuoja apie nuostolių baimės efektą, jo svarbą neuromokslams, tačiau pastebimas tokio pobūdžio tyrimų trūkumas Lietuvoje. Taigi šis straipsnis skiriamas išsamesnėms nuostolių baimės efekto teorinio pobūdžio interpretacijoms neuroekonomikoje. Siekiama, išanalizavus teorinius aspektus, atlikti nuostolių baimės efekto analizę neuroekonomikos aspektu, taikant mokslinės literatūros sisteminimo, lyginamosios analizės ir atvejo (nuostolio baimės efekto) metodus, bei pateikti pagrindines teorines interpretacijas. Atlikus analizę sistemiškai pateikiamos teorinės nuostolių baimės efekto interpretacijos neuroekonomikoje, identifikuotos smegenų sritys, susijusios su iracionalių ekonominių sprendimų priėmimu ir išsiaiškinta, kad neuroekonomika gali paaiškinti nuostolių baimės efekto pasireiškimą.

Personality profiling nowadays is a common organisational practice aiming to identify a set of traits of an individual, which distinguish him/her among other people. Based on the assumption that personality factors constitute a fundamental indicator of development potential of a particular person, it is possible to depict his/her functioning style in a job position and hence predict professional suitability in performing a given professional role. The research project was conducted by the means of the 2010 Polish adaptation of the NEO-FFI Personality Inventory. The analysis pointed out the differentiating effect of a professional group under the influence of the results obtained in Neuroticism, Extraversion, Openness to experience, and Conscientiousness. The major differences between the groups of managers and specialists occurred in Neuroticism, the lesser ones in Extraversion and Conscientiousness and the least in Openness to Experience. However, the analysis did not reveal any interaction effects between professional group and gender. However, it showed a concurrent influence of age and professional group on the level of Extraversion and Conscientiousness.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistemoje identifikuojamas darbuotojų senėjimas ir jų trūkumas, o į laisvas pareigybes