Regional Formation and Development Studies

Spring heat did not reduce the scientists’ willingness to publish their research. We can re-distinguish several important research ideas. The aspects of communication revealed in several directions: in the assessment of managerial competences in R. Paulienė, V. Tamaševičius article, in the article of A. Giedaitis, E. Ribačonka were discussed inter-organizational relations and elimination of internal communication barriers were discussed in J. Paužuolienė, A. Januškaitė article, when D. Štefenberga discussed the influence of co-operation factors on regional development, and I. Boručinska revealed issues of youth involvement in civic participation in the South Baltic region. The economic issues are also forgotten R. Čiegis, A. Dilius continues research to identify income inequality problems, K. Čipane, B. Sloka, S. Volvenkins analyze shopping online methods, while E. Dundure, B. Sloka touches on a new topic on mediation between banks and insurance companies, in the meantime, I. Pawlas analyzed economic activity in peripheral regions. Still there are a couple of articles with an ongoing relevance to sustainability. These are the green technology development article by A. Šneiderienė, H. Ruginė and Ž. Drabavičius paper about implementation of sustainability principles in enterprises. Enjoy your readings.

Young people are a very important group of modern societies, they will replace the currently ruling generation and will shape our common future. Due to that, young people have become the relevant target of national and international policy and science researches. Youth civic participation is a key aspect of the development of a society and should be shaped by effective youth policy at national and international level. This paper is an attempt of determining the capacity of public institutions and non-government organizations to develop youth civic participation in the context of the European Union youth policy. It reveals the importance of various elements of the potential of institutions’ environment in increasing civic participation of young people on the example of the South Baltic Youth Core Groups Network project which is implemented within the South Baltic Program 2014–2020. The project’s partnership is represented by entities from Denmark, Lithuania, Poland, and Sweden in which the quantitative research was carried out on civic participation of young people aged 14–24. The initial survey results have allowed confirming the hypothesis: the potential of the institutional environment of youth is not fully exploited in the process of increasing civic participation of young people in municipalities involved in the South Baltic Youth Core Groups Network Project. The research has revealed the strengths and weaknesses and barriers and opportunities of public institutions and non-government organizations to enhance youth civic participation in project partner countries.

Within development of telecommunication, e-commerce is rapidly replacing traditional shopping as well as offering new ways to pay for goods. Payment is one of the main phases of buying decision process and it is crucial to e-commerce, because there is a big possibility that consumer will abandon the shopping cart if preferred payment method is not available. Not only flexible payment options can help company to attract and retain customers, but it also can ensure that company get paid more quickly. The aim of the research is to find out how much money Latvian customers invest when shopping online and which payment methods they use to pay for the purchase on internet in Latvia. Research methods used in the study are scientific publication studies, studies of statistics on internet shopping development, survey realised in Latvia at the end of 2017 and beginning of 2018 on internet shopping in co-operation with company iMarketing, University of Latvia and Chamber of Trade and Commerce of Latvia. For many aspects in evaluation of opinion of respondents it was used evaluation scale 1–10, where do not agree with the statement; 10 – fully agree with statement. For data analysis there were used indicators of descriptive statistics, cross – tabulations, statistical tests of hypotheses, analysis of variance (ANOVA) and correlation analysis. Main results and findings of the study reveals that the most commonly used payment methods for online purchases in Latvia are paying with debit or credit card at the moment of purchase and paying at the store, but the least used payment methods for online purchase is cryptocurrency and at the pick-up box place. Also, there is no statistical difference between female and male customers on use of credit or debit card usage for online payments.

Tyrimo tikslas – išnagrinėjus pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui aplinkos kanalu teorines interpretacijas, įvertinti pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui skirtingose šalių grupėse. Rezultatai pagrįsti 28-ių ES šalių paneliniais duomenimis 1995–2017 m. laikotarpiu. Pirmoje straipsnio dalyje apibendrintos pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui aplinkos kanalu teorijos. Antroje – sutelkti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui aplinkos kanalu vertinimo modeliai, pagrįsta vertinimo metodika ir aptariami empiriniame tyrime taikomi kintamieji. Trečioje dalyje nustatyta, kad didėjanti pajamų nelygybė daro nevienareikšmį poveikį ekonomikos augimui aplinkos kanalu. Nustatyta, kad pajamų nelygybė skatino ekonomikos augimą aplinkos kanalą atskleidžiant sieros oksidų atžvilgiu ir atsinaujinančios energijos dalimi, vertinant bendrą galutinį energijos suvartojimą.

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo poveikio įmonių veiklos efektyvumui problematiką atskleidžiantis tyrimas. Atliktas tyrimas rodo nepakankamą darnumo principų įgyvendinimo poveikio įmonių veiklos efektyvumui suvokimą šalies ekonominės veiklos valdymo lygmeniu. Siekta ištirti darnumo principų įgyvendinimo ir poveikio veiklos efektyvumui problematikos aspektus. Šiam tikslui pasitelktas kokybinis tyrimas, apklausiant ekspertus, duomenims rinkti nuspręsta taikyti interviu metodą, jie apdoroti kokybinės turinio analizės metodu. Tyrimas atskleidė, kad darnumo principais pagrįsta veikla akivaizdžiai skatina įmonių veiklos efektyvumą. Darnumo principų įgyvendinimo procesus veikia šie veiksniai: darnus vadovavimas, darnios žinios, tinkami rodikliai, tinkamas valdymo modelis. Parodoma, kad bendras darnumo principų kompleksiškumo poveikis yra veiksmingiausias būdas formuoti ilgalaikius konkurencinio pranašumo pagrindus.

Banks and insurers as part of financial service industry engage in partnership under the concept of Bancassurance. Several studies are done on this topic, focusing on economies of scale and performance of most Bancassurance common models. The purpose of this study is to identify the key market environment factors that influence the development of Bancassurance for retail banks in Latvia and the level of increase. Aim of this research is to analyse – how market environment factors influence the development of Bancassurance in Latvia. The current paper is focused on the Latvian market where several Bancassurance models are present as we test our propositions by interviewing management representatives of major stakeholders and analysing secondary market data. Main research findings – motives of banks and insurance companies in Latvia for implementing Bancassurance are in correspondence with the academia: new clients and additional revenue for insurers, improvements of customer service and loyalty for banks. Study results highlight the great impact of economic growth and technological development on Bancassurance over other market-based factors and reflect the importance of their integration for achieving better results in each model.

Straipsnyje nagrinėjami tarporganizaciniai ryšiai verslo organizacijų tinkluose. Jie turi būti geri tarp visų elementų: tinklo dalyvių (veikėjų), kurie turi žinių ir patirties; struktūros; išteklių (žmogiškųjų, informacinių, finansinių, materialių ir nematerialių); dalyvių veiklos (elgsenos). Tam, kad tarporganizaciniai ryšiai verslo organizacijų tinkle atitiktų savo paskirtį ir garantuotų veiklos optimalumą, būtina juos puoselėti. Apžvelgus įvairių autorių pateiktas tarporganizacinių ryšių verslo organizacijų tinkluose problemas, pateikiamos tarporganizacinių ryšių organizacijų tinkle tobulinimo kryptys: bendri dalyvių tikslai, konkurencijos skatinimas, bendros vertės didinimas, organizacijų tinklo struktūros stabilizavimas, siekiant aiškaus vaidmenų ir atsakomybės pasidalijimo, išteklių taupymas, efektyvios komunikacijos palaikymas, kompetencijų tobulinimas, informacijos perdavimo sutrikimų prevencija, tarpasmeninių santykių gerinimas, veiklos efektyvumo didinimas. Kiekviena tarporganizacinių ryšių organizacijų tinkle tobulinimo kryptis yra kaip kokybės rodiklis, susijęs su dalyvių aktyviu dalyvavimu veikloje, siekiant užsitikrinti ilgalaikį poveikį. Norint išsilaikyti konkurencinėje kovoje būtina nuolat puoselėti tarporganizacinius ryšius verslo organizacijų tinkluose, stebint dalyvių tobulėjimo dinamiką ir rinkos pokyčius.

Daugelis organizacijų, siekdamos patikimų tyrimo rezultatų, pasitelkia instrumentus, kurie gali padėti išanalizuoti bendrąsias vadovaujančio asmens elgsenas ir užtikrinti tikslingą grįžtamojo ryšio duomenų interpretavimą. Atlikus tyrimą, remiantis moksline literatūra, siekta apibendrinti 360° grįžtamojo ryšio tyrimo metodo esmę ir naudą bei jo įgyvendinimo etapus vadovaujančių asmenų kompetencijų ir lyderystės tyrimuose. Straipsnio autoriai siekia teoriniu lygmeniu apibendrinti pradinę informaciją, kuria remiantis būtų galima formuoti 360° grįžtamojo ryšio tyrimo metodologiją, būtiną tam tikros organizacijos konkrečiai situacijai tirti. Taikant sisteminės mokslinės literatūros analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodus straipsnyje apibendrinama 360° grįžtamojo ryšio tyrimo esmė bei nauda, kuri sugrupuota į keturias kategorijas; konkretizuojami du pagrindiniai 360° grįžtamojo ryšio tyrimo tikslai: grįžtamasis ryšys, siekiant tiriamo vadovo asmeninio tobulėjimo; grįžtamasis ryšys, siekiant tobulinti tiriamo vadovo veiklą. Detaliai aptariama 360° grįžtamojo ryšio tyrimo, kuris vyko trimis etapais, eiga: 1) pasirengimas; 2) administravimas; 3) stebėsena. Atliekant analizę remtasi daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, kuriuose tyrėjai pristato argumentus ir apibendrina tiriamo vadovo savęs vertinimo ir to, kaip jį vertina kiti organizacijos nariai, skirtumus. Straipsnio išvadose argumentuojama, kad atlikus 360° grįžtamojo ryšio tyrimą gaunami rezultatai laikomi patikimais, nes šis metodas susistemina daugybę aspektų ir padeda apsispręsti dėl elgsenų tobulinimo ir / arba keitimo veiksmų. Tyrimo rezultatai atskleidžia realią respondentų vertinimų (nuomonių) pusiausvyrą, suteikia validžią ir konstruktyvią informaciją, siekiant įgyvendinti besimokančių organizacijų tikslus, padeda planuojant asmeninę individo karjerą bei jo veiklą.

Sveikatos priežiūros įstaigos (SPĮ) yra ganėtinai uždaros, kompleksinės įstaigos. Čia komunikaciniai ryšiai tarp nutolusių skyrių, įvairių profesijų atstovų ir hierarchinių grandžių yra sudėtingi, kyla konfliktų, nesusikalbama, iškraipoma informacija. Nesprendžiamų vidinės komunikacijos barjerų pasekmės – ne tik kilusi įtampa tarp darbuotojų, darbo kokybės prastėjimas, bet nukenčia ir įstaigos reputacija, galima neatitaisoma žala paciento sveikatai. Siekiant veiksmingos komunikacijos, reikia tam tikrų įgūdžių, abipusio supratimo, pagarbos tiek iš organizacijos vadovų, tiek iš darbuotojų. Straipsnyje analizuojamos SPĮ vidinės komunikacijos barjerų atsiradimo priežastys bei jų šalinimo būdai. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad analizuojama SPĮ neturi vidinės komunikacijos strategijos, vidinė komunikacija nepakankamai kontroliuojama, yra fragmentiška. Personalas susiduria su organizacijos struktūros, fizinio, psichologinio ir technologinio pobūdžio vidinės komunikacijos barjerais. Siekiant juos eliminuoti, pateikiama rekomendacijų, kaip gerinti SPĮ vidinę komunikaciją.

The Author discussed, explored, evaluated and diagnosed the disparities of economic activity on regional level. The study embraced five peripheral regions of Poland, namely five Eastern provinces (voivodships), i.e. Lublin Province, Podlasie Province, Subcarpathia Province, Świętokrzyskie Province and Warmia-Masuria Province. The aforementioned five voivodships were compared to Poland and Poland’s central region, i.e. Masovia Province. The following elements were taken into consideration: employment rate and employment by sectors, unemployment rate, GDP per capita, number of economic entities and number of natural persons conducting economic activity, investment outlays and gross expenditure on R&D activity, as well as net internal and external migration for permanent residence. In order to observe the possible changes over the time the situation in 2005 and 2017 was studied. Additionally, the total value of projects co-financed by the European Union through Structural Funds and Cohesion Fund within 2007–2013 period and 2014–2020 perspective was presented and analyzed. The research tools used in the article included literature studies, critical thinking, descriptive analysis and comparative analysis, in that the selected statistical method of multivariate comparative analysis, i.e. Hellwig’s taxonomic measure of development. Statistical material provided by Central Statistical Office (Warsaw, Poland) and taken from Statistical Yearbooks of the Regions 2006, 2007, 2017 and 2018 was used for the analysis. The obtained results indicate the persistence of huge regional disparities of economic activity, economic potential and socioeconomic development despite the implementation of EU Policy of Social, Economic and Territorial Cohesion. Hence, it was possible to positively verify the research hypotheses: both the first hypothesis assuming that the gap between the studied peripheral regions and the rest of Poland was not reduced and the second hypothesis assuming that the participation in the processes of regional economic integration, and in particular in EU Policy of Economic, Social and Territorial Cohesion, had only limited impact on the reduction of disparities between Poland’s regions.