Regional Formation and Development Studies

This issue of the journal presents interesting and colourful articles which inspire as multicoloured autumn leaves. Several presented research studies cover the field of the media. For instance, R. Vaičiulė discusses the role of social media in the process of individuals’ socialization. Meanwhile, A. Alonderienė and L. Juknevičienė analyse the effect of psychological contract factors on employees’ commitment. T. Sander, B. Sloka and J. Paužuolienė have evaluated the influence of social media on searching for employees. Also, the importance of feedback is described by I. Spiriajevienė and E. Spiriajevas. Interesting insights about Lithuanian cinema are presented by D. Kulakauskienė and A. Bylaitė-Žakaitienė. Other authors, V. Vanagienė and R. Pranckūnienė, have examined the influence of social media on the choice of travel arrangements for local tourism organisers. Yet, this theme interrelates with another topic – tourism. Here again one may find some interesting issues, such as Lithuanian tourism clusters discussed by R. Rukuižienė. Then, there are presented three articles on tourism bringing out the educational aspect. These articles investigate heritage problems as presented by R. Čepaitienė, the aspect of ethnic culture in tourism studied by D. Urbanavičienė, and cultural tourism matters highlighted by V. Ščiglienė. The readers interested in environmental protection have not been forgotten either. A. Serry discusses the prospects of natural gas utilization at sea ports, D. Trukšans raises problems related to implementation of environmental systems, whereas S. Bormane, D. Škiltere and A. Batraga examine sustainability issues in trade. Finally, the last group of scientific articles directly addresses the current problems existing in the regions. I. Pawlas debates regional development problems in Poland, I. Pikturnaitė, J. Jonuševičienė and R. Kavolius present the survey results of Klaipėda Region citizens’ attitude towards corruption. Assessment of changes in population employment is discussed in the article by L. Okunevičiūtė-Neverauskienė and A. Pocius, while M. Karpinska-Karwowska analyses entrepreneurship factors in municipalities. Thus, I wish you to delight in autumn reading.

Šiame straipsnyje siekiama nustatyti psichologinės sutarties veiksnius, kurie turi įtakos X ir Y kartų darbuotojų įsipareigojimui organizacijai. Atliktas kiekybinis tyrimas, apklausti 287 X ir Y kartų atstovai iš 20 Lietuvos paslaugų įmonių. Nustatyta, kad X kartos darbuotojai pasižymi didesniu emociniu ir normatyviniu įsipareigojimu organizacijai nei Y kartos darbuotojai. Tačiau nepastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų, kalbant apie abiejų kartų tęstinį įsipareigojimą organizacijai. Tyrimas atskleidė, kad tik keletas skirtingų psichologinės sutarties veiksnių lemia X ir Y kartų darbuotojų emocinį įsipareigojimą: X kartos darbuotojams karjeros raida, Y kartos darbuotojams – socialinė atmosfera.

The research aims to update the corporate marketing role in promoting sustainability. The study is based on the assessment of today’s economic, ecological, and social responsibility issues, as well as public issues associated with the development of sustainability. The following scientific research methods have been applied in the research: analytical, comparing, graphical, statistical and surveillance methods. The authors have studied sustainability issues, i.e., economic, environmental and social, in the world and particularly in Latvia, as well as their impact on public welfare. In research, there was chosen and analysed the Latvian food retail industry, which makes a significant contribution to the economy of the trade sector. Companies, which take on social responsibility, should focus in their activities on the education of consumers. Using marketing communications, they can educate their consumers about ecological characteristics of products and their environmental impact on the public health, i.e., composition of products, acquisition, storage, use and disposal possibilities, also putting great emphasis on the Latvian products. Thus, companies can support the domestic market and promote sustainable development of the Latvian economy in general.

Remiantis interpretacijos klasiko F. Tildeno suformuotais paveldo interpretacijos principais bei jų plėtote vėlesnių autorių darbuose, straipsnyje aptariami ir analizuojami ugdymo, pasitelkus paveldą, mokykliniame amžiuje esminiai siekiniai ir priemonės. Tekste atskleidžiama mokymosi, pasitelkus paveldą mokykliniame amžiuje, specifika, atsižvelgiant tiek į amžiaus tarpsnių psichologiją, tiek ir į geografinį vaiko gyvenamosios vietos veiksnį. Daroma išvada, kad lyginant su kitomis šalimis šioje srityje Lietuvoje kol kas nuveikta nepakankamai, todėl būtina edukaciją, pasitelkus paveldą, nuosekliai populiarinti, o jos veiklas integruoti į formalią švietimo sistemą. Be to, pateikiama praktinių patarimų, kaip efektyviau vykdyti Lietuvos vaikų ir jaunimo paveldo pažinimo darbą, akcentuojant neformalių veiklų, ypač vietinio ir regioninio turizmo, reikšmę.

The aim of the article is to analyse the determinants and good practices in using knowledge as a factor in the development of entrepreneurship at local level. The article consists of three sections. In the first section, the authors discuss the genesis of perceiving knowledge as a factor of socio-economic development. In the second part, the understanding of the concept of local development in the view of various economic theories is presented. Finally, section three provides an overview of international research and experience in the modelling of development based on knowledge and entrepreneurship.

Straipsnyje nagrinėjamas labai specifinis, lietuvių mokslininkų netyrinėtas dokumentinio žanro tipas – lietuviškas etnografinis filmas. Remiantis etnografijos ir kinematografijos kūrimo principais analizuojamas etnografinio filmo savitumas, aptariama lietuviško etnografinio filmo istorinė raida, išskiriamos lietuviško etnografinio filmo kategorijos, nusakomos jų savybės. Dėl audiovizualinės kalbos etnografinis filmas laikomas unikalia ir savita vaizdinių kultūroje bei visuomenėje reprezentavimo priemone. Pastaraisiais dešimtmečiais naujosios technologijos ir jų inspiruoti kūrybiniai sprendimai keičia etnografinio filmo suvokimo ribas, kartu keisdami ir etnografinio filmo reprezentacinę vertę bei prasmę. Šiame straipsnyje sąvoka filmo reprezentacinė vertė vartojama kaip siekis paveikti filmo žiūrovą kameros užfiksuota kultūra, skatintant joje apsilankyti. Straipsnio tikslas – įvertinti lietuviškų etnografinių filmų reprezentacinę vertę ir prasmę, kurios analizuojamos iš etnologų pozicijos. Straipsnio tyrimo rezultatai rodo, kad šiuolaikinis lietuviškas etnografinis filmas sparčiai vystosi, jo gamyba intensyvėja, tačiau daugėja ir nekokybiškos produkcijos, kuri yra tik režisūrinės tikrovės versija, montažas, suponuojantis klaidingą Lietuvos kultūros reprezentaciją.

Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacija šalies regionuose įvertinant stebimos situacijos kaitą demografinių procesų kontekste (atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus dinamikos teritorinius skirtumus). Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis ir autorių atliktos analizės rezultatais vertinti gyventojų integracijos į darbo rinką galimybių skirtumai šalies regionuose. Atliekant palyginamąją analizę pavienių teritorijų lygmeniu, prioritetas teiktas tokiems svarbiems rodikliams kaip užimtumo lygis ir užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas.

Based on sixteen Polish provinces the author discusses, explores, evaluates and diagnoses the regional disparities in development of Poland’s provinces. First, four fields are studied, such as: demographic potential, social development, economic development and technical infrastructure. Next, the author compares sixteen Polish provinces in relation to the level of synthetic measure of socioeconomic development. Research covers the years 2006, 2010 and 2015 and has been conducted using statistical material provided by the Central Statistical Office. The research tools used in the article include literature studies, descriptive analysis and selected methods of multivariate comparative analysis. Multivariate comparative analysis has proved that Mazovia Province is a leader in terms of demographic potential and economic development, while Silesia Province takes the first position in both social development and technical infrastructure. The highest levels of synthetic measure of socioeconomic development have been observed in Mazovia Province and Silesia Province. In addition, the author presents theoretical aspects of socioeconomic development and discusses the relevance of regional policy.

The article presents a survey on Klaipėda district residents’ attitude towards corruption. It is necessary to evaluate the level of corruption in a particular local area because understanding the incentives for corruption and self-dealing is a precondition for making progress. Citizens’ perceptions are important for local governments where citizens have more direct impact on political representation and service provision in their communities. The research revealed that Klaipėda district residents’ attitude towards corruption is negative and the population is aware of the harm caused by corruption. The respondents rarely face the forms of corruption practices. Most respondents think that excessive bureaucracy and the complexity of the legal framework, which is constantly changing, contribute to prevalence of corruption. Most respondents have given bribes to medical personnel. The respondents assume that the most effective anti-corruption means is the inevitability of punishment, as well as giving publicity to corruption acts. When faced with corruption, residents would turn to law enforcement bodies and use anonymous helpline.

Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos turizmo klasterių plėtros perspektyvas. Tuo tikslu analizuojama turizmo sektoriaus klasterizacijos svarba tinklaveikos ir vertės eksporto kontekste, pateikiamos turizmo klasterių plėtros gairės Europos regionų ekonomikos vystymo politikoje, atskleisti veikiančių Lietuvos turizmo klasterių veiklos ypatumai ir nustatomos jų plėtros prielaidos. Klasterizacijai ilgą laiką neskirta pakankamai mokslo tyrėjų dėmesio, tačiau ieškant naujų konkurencijos formų iškelta idėja, kad ekonominės bendrystės fenomenas ir partnerystės formų įvairinimas leidžia sukurti naujas prielaidas atsirasti naujoms verslo ir neverslo organizacijų sąveikoms, ir jų pagalba galima išplėsti verslo žinių ir patirties sklaidą, spartinti inovacijų diegimą, naujų produktų kūrimą ir jų popularinimą turizmo sektoriuje. Pasaulio Turizmo Organizacija prie Juntinių Tautų skelbia, kad turizmo sektoriaus klasterizacija yra viena iš sąlygų užtikrinti Europos regionų ekonomikos vystymą(si). Siekiant didinti regionų patrauklumą, racionalūs sprendimai – modernizuoti viešąją infrastruktūrą, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, vykdyti tarptautinius projektus ir siekti verslo kooperacijos bei vertės eksporto. Pasitelkiant turizmo išteklių ir objektų bei iniciatyvų visumą, klasterių veiklos tampa naujos vertės kūrimo priežastimi, didėja verslo organizacijų ekonominis gyvybingumas, atsiranda galimybės vykdyti turizmo produktų sklaidą ir rinkodarą. Turizmo klasterių plėtra yra nuolatinė galimybių paieška verslo organizacijoms padėti klestėti tam tikruose turizmui, rekreacijai ar poilsiui patraukliuose regionuose. Veikiančių smulkaus verslo (gamybos ir paslaugų) įmonių skaičius Lietuvos turizmo regionuose yra svarbus siekiant užtikrinti klasterizacijos siekius. Klasterių veiklai ir plėtrai svarbūs keli aspektai – jų veiklą lemiantys reikalavimai (artumas, sąveika, ryšių kiekis ir ribinis narių skaičius), bendra ekonominė veikla (verslo kooperacija) ir konkurencinė galia. Svarbu, kad turizmo produktai būtų reikalingi, lengvai randami, kokybiški, skirtingi ar unikalūs. Siekiant užtikrinti teigiamus turizmo sektoriaus rezultatus, turizmo klasterių plėtros sąlygų vertinimui pasitelkta bendroji Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinių–norminių dokumentų, Europos Komisijos programinių ataskaitų ir mokslinių studijų apžvalga, jų rezultatų interpretavimas ir vertinimas, atlikta mokslinės ir metodinės literatūros apžvalga Lietuvos turizmo klasterių plėtros klausimu, atlikta Lietuvos turizmo plėros 2014–2020 metų programos priemonių apžvalga, skirta vertinti numatytų priemonių poveikį skatinant Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą plėtojant turizmo infrastruktūrą ir gerinant turizmo paslaugų kokybę, bei ypatingą dėmesį skiriant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, klasterizacijos ir integruotos rinkodaros įgyvendinimui.