Tourism is a sophisticated activity of any national economy. The originality of regional tourism impacts the application of special mix of means concerning insufficient professional knowledge and competences of enterpreneurs in the frame of providence of high quality services, hence, the regional tourism development interferens with specific problems. By current driven factors in regional tourism, such as high entrepreneurship, investments, variety of serviness, warrant a new era of local economy and serve for the strategic tourism development as tools and specific scenario. Sustainable tourism sector accesses new stock of acitivities concerning competitiveness amplification and popularization or implication of new resources. The current task of research is to identify the impacts of sustainable tourism development in the frame of amplification of new tourism resources concerning business range and sustainability of regional development.
The article discusses the concept of work motivation by identification it’s level for getting more clear view about the possibilities to improve business performance. The article presents the sociological research methodology focused on longitudinal monitoring of work motivation level by three specific indicators performed in the Institute of the Social Technologies at Samara State University (Russian Federation), which is common to the harmonized EU Program of Business and Consumer Surveys of European Commission for monitoring the socio-labour issues. The level of work motivation has been determined on a base of the authors’ monitoring descriptive and inferential statistic data. The measurement of commitment, involvement and inclusion has been applied to focus groups at industrial and non-industrial organizations during the period 2005–2014. The highlighted results have been identified by longitudinal monitoring and displayed for identification the levels of work motivation at industrial and non-industrial organizations. Finally, the comprehensive analysis has been applied for generalization of main theoretical and empirical explanations and induction of conclusions.
Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos turizmo klasterių plėtros perspektyvas. Tuo tikslu analizuojama turizmo sektoriaus klasterizacijos svarba tinklaveikos ir vertės eksporto kontekste, pateikiamos turizmo klasterių plėtros gairės Europos regionų ekonomikos vystymo politikoje, atskleisti veikiančių Lietuvos turizmo klasterių veiklos ypatumai ir nustatomos jų plėtros prielaidos. Klasterizacijai ilgą laiką neskirta pakankamai mokslo tyrėjų dėmesio, tačiau ieškant naujų konkurencijos formų iškelta idėja, kad ekonominės bendrystės fenomenas ir partnerystės formų įvairinimas leidžia sukurti naujas prielaidas atsirasti naujoms verslo ir neverslo organizacijų sąveikoms, ir jų pagalba galima išplėsti verslo žinių ir patirties sklaidą, spartinti inovacijų diegimą, naujų produktų kūrimą ir jų popularinimą turizmo sektoriuje. Pasaulio Turizmo Organizacija prie Juntinių Tautų skelbia, kad turizmo sektoriaus klasterizacija yra viena iš sąlygų užtikrinti Europos regionų ekonomikos vystymą(si). Siekiant didinti regionų patrauklumą, racionalūs sprendimai – modernizuoti viešąją infrastruktūrą, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, vykdyti tarptautinius projektus ir siekti verslo kooperacijos bei vertės eksporto. Pasitelkiant turizmo išteklių ir objektų bei iniciatyvų visumą, klasterių veiklos tampa naujos vertės kūrimo priežastimi, didėja verslo organizacijų ekonominis gyvybingumas, atsiranda galimybės vykdyti turizmo produktų sklaidą ir rinkodarą. Turizmo klasterių plėtra yra nuolatinė galimybių paieška verslo organizacijoms padėti klestėti tam tikruose turizmui, rekreacijai ar poilsiui patraukliuose regionuose. Veikiančių smulkaus verslo (gamybos ir paslaugų) įmonių skaičius Lietuvos turizmo regionuose yra svarbus siekiant užtikrinti klasterizacijos siekius. Klasterių veiklai ir plėtrai svarbūs keli aspektai – jų veiklą lemiantys reikalavimai (artumas, sąveika, ryšių kiekis ir ribinis narių skaičius), bendra ekonominė veikla (verslo kooperacija) ir konkurencinė galia. Svarbu, kad turizmo produktai būtų reikalingi, lengvai randami, kokybiški, skirtingi ar unikalūs. Siekiant užtikrinti teigiamus turizmo sektoriaus rezultatus, turizmo klasterių plėtros sąlygų vertinimui pasitelkta bendroji Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinių–norminių dokumentų, Europos Komisijos programinių ataskaitų ir mokslinių studijų apžvalga, jų rezultatų interpretavimas ir vertinimas, atlikta mokslinės ir metodinės literatūros apžvalga Lietuvos turizmo klasterių plėtros klausimu, atlikta Lietuvos turizmo plėros 2014–2020 metų programos priemonių apžvalga, skirta vertinti numatytų priemonių poveikį skatinant Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą plėtojant turizmo infrastruktūrą ir gerinant turizmo paslaugų kokybę, bei ypatingą dėmesį skiriant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, klasterizacijos ir integruotos rinkodaros įgyvendinimui.