Regional Formation and Development Studies

Human resource management uses social networks to identify new employees. This research investigates if people use social networks to identify employment opportunities and how they improve their networks to get easier and quicker access to information and resources. Researchers worldwide devote their attention to different aspects of identification of new employees via social networks. The authors of the paper have done empirical research based on an online survey with 298 respondents, and the data obtained from the survey has been analysed using various statistical tools. The number of suitable candidates for employment is decreasing and companies need knowledge about the employment seeking process to have an effective and efficient recruiting strategy. This paper studies the information channel on employment possibilities, i.e. social network, and how individuals develop and improve their networks for the employment seeking process. Moreover, the authors analyse how people use social networks in the employment seeking process compared with other channels on possible employment opportunities.

This paper presents an overview of the liquefied natural gas (LNG) facilities development in the Baltic Sea. The value of the paper lies in its seek to demonstrate how the process of interaction between the shipping and energy networks unfolds through infrastructural developments of ports. The analysis is based on mapping, cartographic and spatial contextual methods. The mapping of gas supply networks, LNG facilities and traffic patterns establish the originality of this research. It shows that factors motivating the development of LNG terminals in the Baltic ports come from areas of energy and maritime policy. Moreover, in future, the emerging LNG infrastructure may have an effect on port competition in the Baltic Sea Region.

Vykstanti aukštojo mokslo reforma skatina įsiklausyti į studentų, švietimo vartotojų bei būsimų šalies gerovės kūrėjų nuomonę, derinant ją su šiuolaikinės visuomenės prioritetais. Tyrimo tikslas – ištirti kasmetinės respublikinės mokslinės-praktinės studentų konferencijos „Verslas, technologija, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2017“ grįžtamąjį ryšį ir pateikti tęstinumo bei regioninio tarpinstitucinio bendradarbiavimo įžvalgų. Literatūros analizė atlikta vadybos, dalykinės komunikacijos, tinklaveikos, filosofiniais bei psichologiniais lygmenimis. Apžvelgtas konferencijos organizavimo darbo laukas. Konferencijoje atlikta anketinė apklausa, kurioje 80 studentų (imties paklaida – 5 proc., patikimumo lygmuo – 95 proc.) iš septynių nacionalinių aukštųjų mokyklų atsakė į atvirojo tipo anketos klausimus. Studentų konferencijos veiksnių analizė ir įžvalgos padės aukštųjų mokyklų bendruomenėms, konferencijų organizatoriams gerinti mokslo kokybę instituciniu bei nacionaliniu lygmenimis, skatins regioninį akademinį bendradarbiavimą.

Kultūrinis turizmas Lietuvoje į nuoseklią sistemą nėra išsivystęs, o kultūros ir meno sektoriuje kultūrinis turizmas – menkai teišnaudota sritis. Trūksta bendrų iniciatyvų, keitimosi žiniomis, patirtimis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tyrime siekiama parodyti turizmo ir kultūros bei meno sektorių jungčių galimybes, siekiant bendro ekonominio ir sociokultūrinio efekto. Straipsnis analizuoja kultūrinio turizmo sampratos ir suvokimo aspektus, galimas kultūrinio turizmo plėtros kryptis. Rekomenduojama kultūrinio turizmo sričių klasifikacija, kaip galimas vadybos modelis, įgalinantis praktinį pritaikomumą. Viena iš penkių kultūrinio turizmo sričių – parodos, festivaliai ir kiti renginiai – tiriama išsamiai, atskleidžiamas potencialas, funkcionavimo perspektyvos.

Educational institutions create certain environmental impacts in their operation – these impacts can be grouped into the sectors of waste, water, energy, transport and others. There is a need for educational institutions to adopt effective environmental management systems in order to reduce these impacts, as well as those of the whole municipality. The Eco-Schools programme is one of the most comprehensive and popular models of environmental education and management in the world. In recent years, the Eco-Schools programme has proved its effectiveness in numerous evaluations in several countries. The programme aims to raise awareness about environmental issues. Therefore, this programme encourages environmentally responsible behaviour involving not only members of specific schools but also reaching out to the local community. The aim of the present study was to evaluate an environmental management model of the Eco-Schools programme in Latvia. Moreover, the author assessed the country’s potential to develop environmental management systems in schools, improve environmental education and create pro-environmental attitudes and values. For research, qualitative and quantitative research methods were used: analysis of documents and a survey. The conducted survey helped to evaluate the experience of the Eco-Schools programme and prepare recommendations for policy proposals about the Eco-Schools programme as an environmental management instrument in Latvia. Also, the role of the Eco-Schools programme in promoting sustainable development was assessed. As a result, the benefits and drawbacks of the programme were identified to plan further development and, therefore, to promote efficient environmental management in educational institutions and local communities.

Straipsnyje nagrinėjama kultūrinio turizmo sąveika su etnine kultūra, su tuo susijusio švietimo poreikis, būklė ir plėtros galimybės Lietuvoje, jau sukurtų etnokultūrinio ugdymo turinio gairių sąsajos su kultūriniu turizmu. Iškeliama problema – tarptautinės ekspertų išvados nurodo, kad švietimas ir mokslas yra kultūrinio turizmo plėtros pagrindas, bet Lietuvoje į tai nepakankamai atsižvelgiama. Pateikiami siūlymai, kaip didinti etninės kultūros ugdymo ir kultūrinio turizmo plėtros sąveiką: įtvirtinti Lietuvoje privalomą etnokultūrinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, į aukštojo mokslo studijų programas įtraukti etninės kultūros pedagogų rengimą, integruoti etninę kultūrą į turizmo specialistų rengimą ir patobulinti turizmą reglamentuojančius teisės aktus, papildant kultūrinio turizmo plėtrai būtinais aspektais.

Socialinės medijos – sociokultūriniai veiksniai, formuojantys pažinimo ir veikimo procesus, integruojantys individų socializacijos procesų vyksmą virtualioje bei realioje erdvėje. Socialinės medijos tenkina individų socialinio ryšio, savivertės diagnostikos ir savirealizacijos poreikius, kurie neatsiejami nuo tapsmo visuomenės nariu, t. y. nuo individo socializacijos proceso. Šiuolaikiniame technologijų amžiuje individo naujas patirties lygmuo siejamas su virtualiai realistine patirtimi, tampant virtualiai realistinės visuomenės nariu. Socialinių medijų pozicija socializacijos tarpsnių kontekste apima pirminės ir antrinės socializacijos periodus. Socialinių medijų poveikis individų socializacijos procese integruojasi su pagrindinių socializacijos veiksnių (šeimos, mokyklos, bendraamžių grupės) funkcijomis ir įtakomis. Socialinių medijų funkcijos individo socializacijos procese siejamos su komunikaciniais pažintiniais ir socialiniais kūrybiniais individo gebėjimais bei įgūdžiais. Socialinės medijos individų socializacijos procesus gali veikti tiek teigiamai, tiek ir neigiamai.

Straipsnyje nagrinėjamos vietos turizmo galimybės. Kadangi visame pasaulyje prognozuojamas turizmo srautų augimas, šalims svarbu pritraukti kuo daugiau vietos ir užsienio šalių turistų. Tad turizmo organizatoriams, siekiant išskirtinumo, reikia ieškoti unikalių aspektų vietos turizmo rinkodaros komunikacijos požiūriu. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti, kaip socialinės medijų formos funkcionuoja renkantis vietos turizmo organizatorių keliones. Nustatyta, kad socialinės medijos laikomos vienos perspektyviausių ir labiausiai naudojamų pasaulyje rinkodaros priemonių vietos turizmo plėtrai. Nors įvairūs socialinių medijų rinkodaros aspektai turizme sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio, dažniau įtraukiami ir į Lietuvos turizmo rinkodaros strategijas, tačiau nėra išsamesnių teorinių ir pirminių jų naudojimo tikslingumo tyrimų, netirtas ir ryšys su vietos kelionės tikslu. Straipsnyje pastebima, kad vis sudėtingiau socialines medijas atsirinkti. Atliekant tyrimą taikyti šie metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė ir sintezė, anketinė apklausa, grafinio modeliavimo metodas. Identifikuotos įtaigiausios Lietuvos keliautojams socialinių medijų formos, kurios ateityje iš vietos turizmo organizatorių pareikalaus ne tik efektyviai veikiančių rinkodaros priemonių, bet ir jose pateikiamo įdomaus, netradiciniais sprendimais paremto keliones pristatančio informacijos turinio.