Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje nagrinėjama progimnazijos vadovo lyderystė šio tipo mokyklos veiklos valdyme. Pristatomi interviu su progimnazijų vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinės strategijos metodą, kuris padeda geriau suprasti vadovo lyderystę, siekiant progimnazijos veiklos valdymo praktikos veiksmingumo. Kokybiniame tyrime dalyvavo penki Lietuvos Vakarų regiono progimnazijų (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) vadovai. Atskleisti šie esminiai lyderystės veiklos valdyme požymiai: vadovo atsakomybė ir kitų bendruomenės narių telkimas veiklos valdymui; bendruomenės narių įtraukimas į veiklos valdymą reiškiasi diskusijų, darbo grupių ir kitomis formomis; vadovų skatinami bendruomenės nariai įsitraukia į valdymo sambūrius ir veiklą; vadovai priima mokytojų iniciatyvas, dalijasi su jais lyderystės patirtimi, skatina mokytojų lyderystės įsitvirtinimą progimnazijoje. Vadovų lyderystė reiškiasi nuolatiniu pažangos ir pasiekimų stebėjimu bei vertinimu, veiklos tikslų ir rezultatų analize bei refleksija. Kaip veiksmingos išskirtos šios progimnazijos vadovų veiklos valdymo priemonės: nuolatinio įstaigos įsivertinimo ir ugdymo proceso dalyvių nuomonės tyrimų organizavimas, darbo bei ugdymo(si) sąlygų gerinimas, veiklos valdymo tobulinimas, mokytojų savišvieta, projektinė veikla, inovacijų diegimas.

Vykstantys ekonominiai pokyčiai, neišvengiamai veikia ir vadovavimą organizacijai. Straipsnyje aptariama vadovavimo organizacijai samprata. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros autoriais, apžvelgiamos vadovavimo sampratos, sudaryta vadovavimo schema, apibūdinami vadovavimo požymiai, juos suskirstant pagal klasikines vadovavimo teorijas, pateikiamos vadovavimo požymių išnaudojimo galimybės ir grėsmės. Galimi vadovavimo apibūdinimai: vadovavimas – tai įtakos priemonė arba valdžios galia kitiems; vadovavimas – tai tam tikra patirtis; neginčijamas ir nevertinamas vadovo tinkamumas užimamoms pareigoms. Nustatyta, kad vadovavimo požymių yra labai daug ir įvairių, juos reikia tirti, norint nustatyti jų svarbą ir reikšmę tiriamose organizacijose. Vadovavimas atpažįstamas pagal požymius: kūrybiškumas ir gebėjimas numatyti ateitį; gebėjimas įkvėpti (darbuotojus) ir elgsena (vadovo ir darbuotojų); gebėjimas nukreipti (darbuotojus) ir sutelkti pastangas (veiklos vystymui); gebėjimas suteikti įgaliojimus (darbuotojams) ir sutelkti sekėjus (sugebėjimas paveikti jų elgseną).

Vykstantys pokyčiai valstybėje neišvengiamai paveikia ir vadovavimą organizacijose. Straipsnyje aptariami organizacijoje taikomi vadovavimo stiliai. Remiantis mokslinės literatūros autoriais, pateikiamos vadovavimo stilių sampratos, apibūdinami charizmatinio, transakcinio, transformacinio ir tarnaujančiojo vadovo požymiai, juos priskiriant šiuolaikinėms vadovavimo teorijoms, sudaryta ir pateikta vadovavimo stilių krypties schema. Vertinant vadovavimo stilių bruožus, kai kurių teiginių pasirinkimui didelę reikšmę turėjo respondentų lyties požymis. Daroma išvada, kad, darbuotojų nuomone, priimtiniausias vadovavimo stilius organizacijoje yra transakcinio ir transformacinio vadovavimo stilių derinys, nevengiant taikyti ir charizmatinio stiliaus.

Nuolatiniai pokyčiai valstybėje neišvengiamai paveikia ir vadovavimą organizacijoms. Straipsnyje aptariami etiško vadovavimo stiliai organizacijoje. Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, pateikiamos ir apibūdinamos etiško vadovavimo sampratos. Nustatyta, kad didžiąją dalį darbuotojų labiau tenkina vadovo etiška elgsena, nei netenkina. Vertinant vadovavimo etiškumą, kai kuriems bruožams vertinti svarbus buvo respondentų lyties požymis. Daromos prielaidos, kad jaunesnio amžiaus moterys reikliau vertina vadovo etišką elgseną, tuo tarpu vyresni darbuotojai šiuo klausimu geranoriškesni. Taigi ne darbuotojų lytis ir amžius, o vadovo elgsenos etiškumas lemia vadovavimo etiškumo vertinimą.

Straipsnyje analizuojamas gamybos įmonės įvaizdis klientų požiūriu. Teorinė analizė atskleidė, kad gamybos įmonės įvaizdžio struktūrą sudaro: organizacijos vidinis, vadovo, darbuotojų, prekės ir paslaugos, prekių ženklo įvaizdžiai. Kadangi klientas pasirenka prekės ženklą, gamybos įmonės įvaizdis turi išsiskirti iš kitų rinkos dalyvių teigiamu aspektu ir būti kažkuo individualus. Remiantis atlikto žvalgomojo tyrimo rezultatais, išskiriami gamybos įmonės įvaizdžio trūkumai: socialinis atsakingumas (7 %), vadovo išvaizda (3 %), darbuotojų paslaugumas (8 %), paslaugos kokybė (7 %), darbuotojų lojalumas prekės ženklui (7 %). Nepašalinus šių trūkumų, galima susilaukti iš klientų netinkamo požiūrio į gamybos įmonę ir taip prarasti klientus. Klientų požiūris į gamybos įmonės įvaizdį itin svarbus, nes apsprendžia ateities lūkesčius ir galutinius rezultatus.