Straipsnyje atskleista etiško vadovavimo svarba organizacijų veikloje. Etiškas vadovavimas – tai asmeniniu, teigiamu pavyzdžiu, remiantis asmeninėmis vertybėmis ir visuotinai priimtinomis etikos normomis, formuojama elgsena, kreipianti darbuotojų veiklą, pasitelkus pasitikėjimą, siekiant sėkmingai įgyvendinti tikslus: savo, darbuotojų, organizacijos, visuomenės. Sprendžiama mokslinė problema, kaip pasireiškia etiškas vadovavimas organizacijoje, siekiama išsiaiškinti, teiraujantis apie vadovavimo etiškumą, ar vadovo ir jam tiesiogiai pavaldžių darbuotojų požiūris sutampa. Atlikti du kokybiniai tyrimai organizacijoje: interviu su vadovu ir diskusijų grupės interviu su tiesiogiai vadovui pavaldžiais darbuotojais. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad iš dalies dirbama esant etiškam vadovavimui, vadovas laikosi etikos principų, bet jo ir jam tiesiogiai pavaldžių darbuotojų požiūris į etišką vadovavimą dažnu atveju skiriasi.
Moterų ir vyrų savybių skirtumai, jų reikšmė karjerai, organizacijų veiksmingumui ir toliau išlieka mokslinių diskusijų objektu. Straipsnyje nagrinėjamos sociokultūrinės, psichologinės ir organizacinės šių savybių skirtingo suvokimo priežastys. Skiriami esminiai psichologiniai efektai, lyčių savybių specifikos vertinimo stereotipai ir kiti galimi įtakos turintys veiksniai. Empiriniame tyrime analizuojamos savybės, priskiriamos vyrams ir moterims, vertinamos darbo aplinkos, elgesio bei vadovų preferencijos lyties aspektu. Tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą ir faktorinę analizę.