Regional Formation and Development Studies

Šiame straipsnyje analizuojamaorganizacinės kultūra, jos svarba ir vertinimo metodai. Ištirti organizacinękultūrą svarbu dėl daugelio priežasčių: tai skatina darbuotojų lojalumą,apibrėžia organizacijos tikslus ir padeda užtikrinti sėkmingą jos veiklą. Šiamedarbe pateikiama įvairių mokslininkų organizacinės kultūros tyrimo priemoniųanalizė ir metodai, organizacinės kultūros elementų analizė, kuri atskleidžia,iš ko susideda organizacinė kultūra ir į ką reikėtų orientuotis parenkanttyrimo metodus. Aprašomi organizacinės kultūros tyrimo duomenų rinkimo būdai.Straipsnyje pateikiamas sukurtas organizacinės kultūros vertinimo metodo modelis,tinkantis objektyviai ištirti didelės organizacijos organizacinę kultūrą.

Organizacinės kultūros tyrimai atliekami įvairių tipų organizacijose, taikant įvairias metodikas ir klausimynus. Šiame straipsnyje, išanalizavus 15 skirtingų organizacinės kultūros vertinimo metodikų, išskirti dažniausiai organizacinei kultūrai vertinti taikomi pasikartojantys kriterijai. Remiantis šiais kriterijais sudarytas organizacinės kultūros vertinimo klausimynas. Atliktas ekspertinis tyrimas aiškinantis klausimyno tinkamumą. Atsižvelgus į ekspertų pastabas klausimynas pakoreguotas ir pritaikytas atlikti kiekybinį tyrimą socialiai atsakingose įmonėse.

Šiame straipsnyje analizuojamas paskirų organizacinės kultūros charakteristikų suvokimas (pozityvus vertinimas), atsižvelgiant į padalinio vadovo emocinį intelektą. Pripažįstant, kad organizacijos išskirtinumui konkurencinėje aplinkoje reikšmingos įtakos turi jos organizacinė kultūra, svarbu tinkamai išnaudoti visų galimų veiksnių poveikį, tarp kurių įvardytinas ir vadovo emocinis intelektas. Straipsnio koncepcija remiasi esamos ir suvokiamos organizacinės kultūros išskyrimu: objektyvi (egzistuojanti, matoma) ir subjektyvi (suvokiama, nematoma). Atliktas empirinis tyrimas (anketinė apklausa) leidžia teigti, kad tarp vadovų emocinio intelekto ir organizacinės kultūros pozityvaus vertinimo egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys. Koreliacinės analizės rezultatai atskleidė, kad aukštas vadovo emocinio intelekto lygis gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių didesnę darbuotojų asmeninės iniciatyvos laisvę, organizacijos ir darbuotojų asmeninių tikslų suderinimą, stipresnį vadovo paramos ir identiškumo jausmą bei darbuotojų pasitenkinimą atlygio sistema.