Regional Formation and Development Studies

Klaipėdos uostas – universalus, modernus, neužšąlantis uostas, tiesiogiai ar netiesiogiai įdarbinantis daugiau nei 180 tūkst. darbuotojų. Uosto plėtrą rodo vis didėjančios investicijos, net 2,5 karto per visą nepriklausomybės laikotarpį išaugusios krovos apimtys ir darbuotojų skaičius. Atsižvelgiant į augantį specialistų poreikį darbo rinkoje, atsiranda laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio. Straipsnio tikslas – atlikti darbo migrantų, dirbančių Klaipėdos uoste, poreikio analizę, remiantis didėjančių investicijų į uostą, krovos apimčių augimo ir kitais rodikliais. Straipsnyje nagrinėjamas 2010–2015 metų laikotarpis.

Straipsnyje apžvelgiamas jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungos valstybėse, jaunimo užimtumas ir nedarbas Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje bei Klaipėdos mieste. Aptariami jaunimo apklausos rezultatai, kurie suskirstyti į kategorijas, subkategorijas ir teiginius, žyminčius Klaipėdos jaunimo patirtis ieškant darbo. Nustatyta, kad ieškantiesiems darbo dažnai būna sudėtinga suderinti darbo ir studijų grafikus. Darbdaviai pageidauja jaunų darbuotojų su darbo patirtimi. Jie iš esmės nekreipia dėmesio į jaunimo išsimokslinimą, svarbu nurodyti, kokią aukštąją mokyklą ieškantysis darbo yra baigęs. Neutraliai vertina jaunų asmenų diplomus ir jų priedėlius. Remiantis apklausos rezultatais, išskirtos patraukliausios jaunimo įsidarbinimo įmonės, nustatytas šių įmonių erdvinis pasiskirstymas Klaipėdoje.

Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacija šalies regionuose įvertinant stebimos situacijos kaitą demografinių procesų kontekste (atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus dinamikos teritorinius skirtumus). Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis ir autorių atliktos analizės rezultatais vertinti gyventojų integracijos į darbo rinką galimybių skirtumai šalies regionuose. Atliekant palyginamąją analizę pavienių teritorijų lygmeniu, prioritetas teiktas tokiems svarbiems rodikliams kaip užimtumo lygis ir užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas.

Visuomenė nuolat sprendžia ekologines ir socialines problemas, nulemtas perteklinio vartojimo. Atsakingo vartojimo ir gamybos įgyvendinimas leidžia užtikrinti plėtrą, sumažinti būsimas ekonomines, aplinkos ir socialines išlaidas, didinti ekonominį konkurencingumą ir mažinti skurdą. Atsakingi vartotojai sprendimus priima vadovaudamiesi ne tik noru patenkinti asmeninius poreikius, bet ir atsižvelgdami į galimas priimamų sprendimų pasekmes aplinkai bei visuomenei. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo siekta ištirti akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raišką ir galimybes skatinant jų atsakingą vartojimą, rezultatai. Empirinis tyrimas atliktas taikant kiekybinį metodą (apklausoje dalyvavo 264 dviejų Vakarų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai), duomenys apdoroti SPSS programiniu paketu. Akademinio jaunimo atsakingo vartojimo raiškos tyrimas atskleidė, kad dauguma apklausoje dalyvavusio jaunimo mano esantys socialiai atsakingi, nors atsakingo vartojimo raiška jų kasdienio gyvenimo praktikoje neįsitvirtinusi. Galima teigti, kad apskritai atsakingas jaunimo vartojimas labiau orientuotas į jų pačių naudą, o ne į aplinkos puoselėjimą ar visuomenės interesus. Ištirta, kad jaunuoliai, studijų procese išklausę socialinės atsakomybės dalyką, geriau suvokia atsakingo vartojimo naudą yra labiau įsitraukę į aplinkai bei visuomenei aktualias veiklas. Vartoti atsakingai jaunimą labiausiai paskatintų rūpinimasis savimi ir kitų žmonių gerove, atsakomybės jausmas bei kaltės jausmas dėl aplinkai daromos žalos. Atsakingą akademinio jaunimo vartojimą skatina aktyvi reklama, lengvai pasiekianti vartotojus.