Regional Formation and Development Studies

Vykstanti aukštojo mokslo reforma skatina įsiklausyti į studentų, švietimo vartotojų bei būsimų šalies gerovės kūrėjų nuomonę, derinant ją su šiuolaikinės visuomenės prioritetais. Tyrimo tikslas – ištirti kasmetinės respublikinės mokslinės-praktinės studentų konferencijos „Verslas, technologija, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2017“ grįžtamąjį ryšį ir pateikti tęstinumo bei regioninio tarpinstitucinio bendradarbiavimo įžvalgų. Literatūros analizė atlikta vadybos, dalykinės komunikacijos, tinklaveikos, filosofiniais bei psichologiniais lygmenimis. Apžvelgtas konferencijos organizavimo darbo laukas. Konferencijoje atlikta anketinė apklausa, kurioje 80 studentų (imties paklaida – 5 proc., patikimumo lygmuo – 95 proc.) iš septynių nacionalinių aukštųjų mokyklų atsakė į atvirojo tipo anketos klausimus. Studentų konferencijos veiksnių analizė ir įžvalgos padės aukštųjų mokyklų bendruomenėms, konferencijų organizatoriams gerinti mokslo kokybę instituciniu bei nacionaliniu lygmenimis, skatins regioninį akademinį bendradarbiavimą.

Straipsnyje analizuojama muziejų paskirtis ir jų veiklos kismas keičiantis visuomenei. Muziejai turėtų ne tik atlikti kaupiamąją, šviečiamąją, bet ir auklėjamąją funkcijas, siekdami pritraukti išrankius (ypač jaunesnio amžiaus) lankytojus, todėl svarbu paslaugas modernizuoti. Pritaikius stebėjimo metodą, aplankyti 22 muziejai Lietuvoje ir Latvijoje. Taikant teorijoje išskirtus paslaugų modernizavimo kriterijus muziejuose nustatyta, kad vis dar daugelio jų lankymo laikas nepatrauklus, pasigendama paslaugų žmonėms su negalia, trūksta įtraukimo į muziejinę veiklą, elementarių paslaugų, kaip kavinių, parduotuvių, kur lankytojai galėtų nusipirkti replikas, eksponatų suvenyrų kopijas.

Straipsnyje regiono valdysenos diskursas analizuojamas lyčių lygybės aspektu. Dėmesys sutelktas ties Klaipėdos regiono valdysenos atveju. Sąlygos yra specifiniai gyvenimo ir kalbėjimo būdai. Kokie yra šie būdai? Siekiama ne tik atskleisti esamas sąlygas, bet ir plėtoti lyčių lygybei palankią atmosferą, gaivinti žinomas istorijas, tai padeda suvokti reiškinį, įgalina veikti tiek regionų valdysenos, tiek ir lyčių lygybės srityse. Kol tebėra aktualus lyčių lygybės valdysenos institucijose klausimas, jis vis iš naujo prisimenamas ir svarstomas, siekiant pažangos. Straipsnyje aptariama postmodernioji polifoniška diskursyvaus tyrimo metodologija, eksplikuojama mokslinė diskusija lyčių lygybės užtikrinimo valdysenos institucijoje tema, paminėtos regionų valdysenos organizacinės institucijos, siekiant supažindinti su kontekstu, kuriame vyko Klaipėdos RV atvejo tyrimas: apklausa raštu ir žodžiu (interviu), aptartos apklausos procedūros ir rezultatai. Apklausų duomenys ir išvados papildo viešąjį diskursą naujomis žiniomis apie RV lyčių lygybės lokalitetą, t. y. lokalaus konteksto lyčių lygybės diskurso sąlygas.

Straipsnyje nagrinėjamas regioninis verslo organizacijų bendradarbiavimas, aptariamos teorinės tokio bendradarbiavimo prielaidos. Analizuojama pažangių planavimo sistemų (APS) specifika, aptariamos šių sistemų rūšys, vystymasis ir funkcionalumas. Analizuojamos APS teikiamos galimybės, leidžiančios pagerinti regioninį verslo organizacijų bendradarbiavimą, pateikiamas APS vaidmenį šiame procese iliustruojantis modelis, kuris atskleidžia APS reikšmę bendradarbiaujant tiek skirtingiems tos pačios organizacijos padaliniams, tiek skirtingoms organizacijoms tinkle.