Regional Formation and Development Studies

Pagrindinė politikos Europos Sąjungos regionų plėtros problemai spręsti dalis turėtų būti atitinkama regionų raidai skirta inovacijų politika, numatant joje įvairias regioninio ir tarptautinio konkurencingumo inovacijų srityje plėtojimo formas, tinkamas skatinti socialinę ir ekonominę raidą. Šiuo metu Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra tarp pradedančiųjų inovatorių ir savo inovacinę veiklą plėtoja lėčiausiai. Straipsnyje nagrinėjama inovacijų svarba siekiant šalies konkurencingumo, analizuojama inovacinio indekso, kaip matavimo priemonės, struktūra, vieno iš prioritetinių Europe 2020 tikslų siekimo rodikliai, atliekama Lietuvos inovacinės veiklos tendencijų, stipriųjų ir silpnųjų pusių analizė, pateikiamos tobulinimo gairės siekiant regioninio ir pasaulinio konkurencingumo.

Straipsnyje analizuojama jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, karjeros projektavimoproblema. Jauno žmogaus integracija į darbo rinką priklauso nuo daugelio individualių, socialinių,ekonominių veiksnių. Karjeros projektavimas yra vienas iš profesinę sėkmę lemiančių veiksnių.Aiškus siekiamų tikslų ir konkrečių uždavinių sau iškėlimas, optimaliai suplanuota ir lanksti jųįgyvendinimo sistema padeda įgyti pranašumą konkurencinėje darbo rinkos aplinkoje. Straipsnyjepristatomi tyrimo su jaunais bedarbiais, turinčiais aukštąjį išsilavinimą, rezultatai. Tyrimas atliktas remiantis pozityvizmo paradigma, taikant kiekybinio tyrimo metodą, geriausiai tinkantį tirti jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, požiūrį į karjeros projektavimą, identifikuoti šį reiškinį lemiančius veiksnius. Nustatyta, kad jaunus bedarbius projektuoti savo karjerą skatina nuolat kintanti ekonominė situacija, statusas visuomenėje, nuolatinio mokymosi galimybės. Išsilavinusio jaunimo karjeros projektavimui teigiamos įtakos turi individualios savybės: atsakingumas, aktyvumas, smalsumas ir kt., taip pat gebėjimai planuoti ir valdyti karjerą. Karjeros projektavimą apsunkina pasirinktai profesijai būtinų savybių stoka, savo jėgų ir galimybių pervertinimas, praktinių profesijos žinių bei įgūdžių trūkumas, darbo rinkos tendencijų nežinojimas.

Straipsnyje analizuojama persiliejimo reiškinio kilmė organizacijose aplinkos pokyčių kontekste ir tarporganizacinių veiksnių įtaka inovatyvių produktų (paslaugų ir prekių) kilmei. Straipsnyje didelis dėmesys skiriamas potencialių, turinčių persiliejimo potencialą veiksnių, tarpusavio ryšiams, naujų produktų kilmės poveikiui ekonominės plėtros procesams. Nustatyta, kad žmogiškųjų išteklių kuriami persiliejimo veiksniai sietini su inovatyvių organizacijų veiklos procesais, užduočių atlikimo laiku ir efektyviu technologijų diegimu.

Straipsnyje analizuojami verslo konkurencingumo veiksniai ir jų vertinimo metodikos bei finansinės analizės taikymo teoriniai aspektai. Išanalizavus autorių siūlomas metodikas ir vertinimo modelius, pateikiamas autorės sudarytas uostų veiklos ekonominis vertinimo modelis. Siūlomas modelis leidžia įvertinti uostų finansinę-ekonominę būklę, remiantis apskaičiuojamu vertinimo indeksu leidžia nustatyti konkretaus uosto padėtį konkurentų atžvilgiu ir koreliacinius ryšius tarp įvairių vertinimo aspektų.