Straipsnyje nagrinėjamos vietos turizmo galimybės. Kadangi visame pasaulyje prognozuojamas turizmo srautų augimas, šalims svarbu pritraukti kuo daugiau vietos ir užsienio šalių turistų. Tad turizmo organizatoriams, siekiant išskirtinumo, reikia ieškoti unikalių aspektų vietos turizmo rinkodaros komunikacijos požiūriu. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti, kaip socialinės medijų formos funkcionuoja renkantis vietos turizmo organizatorių keliones. Nustatyta, kad socialinės medijos laikomos vienos perspektyviausių ir labiausiai naudojamų pasaulyje rinkodaros priemonių vietos turizmo plėtrai. Nors įvairūs socialinių medijų rinkodaros aspektai turizme sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio, dažniau įtraukiami ir į Lietuvos turizmo rinkodaros strategijas, tačiau nėra išsamesnių teorinių ir pirminių jų naudojimo tikslingumo tyrimų, netirtas ir ryšys su vietos kelionės tikslu. Straipsnyje pastebima, kad vis sudėtingiau socialines medijas atsirinkti. Atliekant tyrimą taikyti šie metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė ir sintezė, anketinė apklausa, grafinio modeliavimo metodas. Identifikuotos įtaigiausios Lietuvos keliautojams socialinių medijų formos, kurios ateityje iš vietos turizmo organizatorių pareikalaus ne tik efektyviai veikiančių rinkodaros priemonių, bet ir jose pateikiamo įdomaus, netradiciniais sprendimais paremto keliones pristatančio informacijos turinio.
Journal:Tiltai
Volume 81, Issue 3 (2018), pp. 67–80
Abstract
Naratyvinės terapijos, kaip tarpdisciplininio metodo, socialiniame darbe ir psichoterapijoje ištakos glūdi XX a. pradžioje. Jis svarbus karitatyviniame socialiniame darbe, kai siekiama padėti žmogui ištikus krizei, sprendžiant asmenybės ir socialines problemas. Straipsnyje pristatomas naratyvinės terapijos kontekstas, išryškinant dominuojantį ir alternatyvų naratyvus. Praktinis metodo pritaikymas aptariamas kompleksiškai atskleidžiant eksternalizacijos procesą, kurio metu klientas identifikuoja savo problemą, o terapeutas suvokia savo požiūrį. Naratyvinė terapija gali būti taikoma dirbant su individu, šeima, grupe. Karitatyvinio socialinio darbo praktikoje šis metodas įgalina geriau suvokti asmens tapatumo klausimus.