Klaipėdos universitetas

This article analyses the Maritime Sector economic grow impact to Lithuania’s economy from a Cluster perspective. The potential competitive Maritime industry Cluster in Lithuania is on interest because Lithuanian Maritime Sector is expanding its connections to the whole European region, going beyond the boundaries of anyone industry sector, is supported by EU Strategic documents, but the steps towards clustering still are tentative and negligible. Assessing the Maritime sector impact on Lithuania's economy, the total economic impact (direct and indirect) was calculated by using the following indicators: number of Employees, Turnover and Value Added at Production Cost (VAPC). The period for the evaluation of the statistical givens trends has been chosen for 5 years, according to Official 2007 – 2011 period statistical givens, provided by Department of Statistics.

Financial disturbances can be costly. In particular, systemic events in financial markets, such as banking crises, often affect the whole society in a deeply traumatising way. Consequently, it is important to anticipate risks of such adverse development so as to try to prevent that kind of disaster and ensure financial stability. Author of this paper analyses fragility of financial system of Latvia to the fluctuations in global economy and changes in direction of international capital flows by creating complex financial system stability index. Results have proven that dynamics of every developed sub-index show unique economic processes defining Latvian financial system’s stability. Secondly, sub-indices analysis allows to determine that Latvian financial vulnerability began to worsen in 2005, however, Latvian financial stability downward movement started in 2002, that in its turn shows the necessity for Latvian economic policy makers to get more actively involved in preventing growing risks of economy. Latvian financial system stability index established in this working paper and its accompanying methodology can be further used in follow-up research and Latvian financial stability index improvement.

The article discusses the concept of work motivation by identification it’s level for getting more clear view about the possibilities to improve business performance. The article presents the sociological research methodology focused on longitudinal monitoring of work motivation level by three specific indicators performed in the Institute of the Social Technologies at Samara State University (Russian Federation), which is common to the harmonized EU Program of Business and Consumer Surveys of European Commission for monitoring the socio-labour issues. The level of work motivation has been determined on a base of the authors’ monitoring descriptive and inferential statistic data. The measurement of commitment, involvement and inclusion has been applied to focus groups at industrial and non-industrial organizations during the period 2005–2014. The highlighted results have been identified by longitudinal monitoring and displayed for identification the levels of work motivation at industrial and non-industrial organizations. Finally, the comprehensive analysis has been applied for generalization of main theoretical and empirical explanations and induction of conclusions.

Cluster development is one of determinants used in the regional competitiveness that are related to the presence of competitive local suppliers and competitive local industries in the regional economy. The correlation analysis permits to conclude that regions, which are more competitive, have more developed clusters and regions with more developed clusters are more competitive. However, the comparison between competitiveness and cluster development of particular regions reveal that the impact of clusters on competitiveness can differ across regions and countries, thus creating challenges for policy makers. The paper focuses on the evaluation of the clusters’ approach in promoting regional productivity, innovation and economic growth leading to increased competitiveness, yet arguing that the targeted cluster development can foster structural change leading to improved economic performance, as well as welfare.

Tarpukariu Sedos vidurinėje mokykloje (1921–1935) mokėsi daug mokinių, vėliau tapusių reikšmingomis asmenybėmis, prisidėjusiomis prie lietuvių kultūros išsaugojimo ir plėtotės, ypač emigracijoje. 1928–1935 m. ją lankė ir trys būsimi poetai, kultūros darbuotojai – Leonas Vytautas Mačernis, Kazimieras (Leonardas) Andriekus ir Povilas (Paulius) Jurkus. Detaliau yra tyrinėti tik Vytauto Mačernio mokslo metai Sedoje. Bet tuo laikotarpiu surinkta medžiaga paliko ne vieną dviprasmybę, neatskleistą faktą. Juos, remiantis naujais archyviniais šaltiniais, liudininkų prisiminimais ir tų laikų spauda, bus bandoma išsiaiškinti straipsnyje. Taip pat bus gilinamasi į K. Andriekaus ir P. Jurkaus veiklą Sedoje, tiriama, kiek tai galėjo lemti jų pasirinkimo kelią, aiškinamasi, ar miestelyje yra likę ženklų, liudijančių trijų poetų buvimą Sedoje.

Innovation and entrepreneurship in regions is one of essential tools, in added value creation in economics and in development in national level. It is very important to encourage creativity, new ways of thinking and continuous process of learning of individuals. There are some different approaches how to measure competitiveness of state economy and competitiveness in regional level. Global Competitiveness Index shows competitiveness of state among other world economies based on the 12 pillars of competitiveness, which is difficult to apply in regional or entrepreneurial level due to lack of data at regional level. Innovation is a key factor for development and competitiveness in individual (individual, enterprise) and institutional (local governmental institutions, regional, national and global level. Scientific problem of article is that impact of creativity, knowledge creation and dissemination and cooperation could not be measured trough quantitative data. Aim of the article is to define support model for cooperation of individual – institutional level in innovative entrepreneurship and its impact on regional development. Methods ar analysis of scientific literature, and political planning documents for define of support model in dynamic external environment.

The tradition of the European maritime culture is directly related to development of spiritual and mental horizons of the personality. The most prominent factors of the maritime development are as follows: Arabic origins of the maritime navigation and astrophysics; Greek mythology and philosophy raising sea symbols; maritime missions, which have been encouraged from the Judeo-Christian mentality and manifested on new geographic and ethnographic discoveries. The decisive role of this mentality appeared in formation of European states and institutional culture, in development of literacy and rising of universities from monastic libraries (X–XI c.) and first Portuguese maritime schools (XV c.). Aim of the research is a revelation of moments of a transcendental ideal of the European maritime self-concept as an important cultural leap. Tasks of the research are as follows: analysis of a pagan basis of the maritime self-concept, and discussion of a valuable direction of the Judeo-Christian maritime self-concept. The research type is theoretically descriptive. There were used such research methods: retrospective, comparative, heuristic analysis of scientific literature, interpretation, systemization and synthesis. Methodological attitude is neotomism that refers to the transcendental ideal of the European culture identity formation in long-term prospect.

Taupi gamyba (angl. lean) ir pažangios planavimo sistemos (PPS) taikomos siekiant padidinti gamybos efektyvumą ir suteikti organizacijai konkurencinį pranašumą. Tačiau dažnu atveju šių sistemų diegimas būna nesėkmingas, arba teigiami rezultatai yra laikini, to galima būtų išvengti taupią gamybą ir PPS naudojant kompleksiškai. Šio straipsnio tikslas – įvertinti taupios gamybos ir pažangių planavimo sistemų kompleksinio naudojimo galimybes. Taikant mokslinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodus, ekspertų apklausą straipsnyje įvertintas PPS ir taupios gamybos vystymasis, išanalizuotos šių dviejų sistemų sąsajos. Daroma išvada, kad tiek PPS, tiek taupia gamyba siekiama iš esmės tų pačių tikslų, todėl šios sistemos viena kitą papildo, o jų kompleksinis taikymas duoda didesnį efektą nei kiekvienos iš sistemų taikymas atskirai. Todėl, nusprendus taikyti taupią gamybą, vertėtų pasidomėti PPS teikiamais privalumais ir atvirkščiai – PPS diegimas gali palengvėti, jei prieš tai gamybos procesai sutvarkyti vadovaujantis taupios gamybos principais. Atliktas tyrimas atskleidė, kad geriausio rezultato galima būtų tikėtis diegiant abi sistemas vienu metu.

Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos turizmo klasterių plėtros perspektyvas. Tuo tikslu analizuojama turizmo sektoriaus klasterizacijos svarba tinklaveikos ir vertės eksporto kontekste, pateikiamos turizmo klasterių plėtros gairės Europos regionų ekonomikos vystymo politikoje, atskleisti veikiančių Lietuvos turizmo klasterių veiklos ypatumai ir nustatomos jų plėtros prielaidos. Klasterizacijai ilgą laiką neskirta pakankamai mokslo tyrėjų dėmesio, tačiau ieškant naujų konkurencijos formų iškelta idėja, kad ekonominės bendrystės fenomenas ir partnerystės formų įvairinimas leidžia sukurti naujas prielaidas atsirasti naujoms verslo ir neverslo organizacijų sąveikoms, ir jų pagalba galima išplėsti verslo žinių ir patirties sklaidą, spartinti inovacijų diegimą, naujų produktų kūrimą ir jų popularinimą turizmo sektoriuje. Pasaulio Turizmo Organizacija prie Juntinių Tautų skelbia, kad turizmo sektoriaus klasterizacija yra viena iš sąlygų užtikrinti Europos regionų ekonomikos vystymą(si). Siekiant didinti regionų patrauklumą, racionalūs sprendimai – modernizuoti viešąją infrastruktūrą, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, vykdyti tarptautinius projektus ir siekti verslo kooperacijos bei vertės eksporto. Pasitelkiant turizmo išteklių ir objektų bei iniciatyvų visumą, klasterių veiklos tampa naujos vertės kūrimo priežastimi, didėja verslo organizacijų ekonominis gyvybingumas, atsiranda galimybės vykdyti turizmo produktų sklaidą ir rinkodarą. Turizmo klasterių plėtra yra nuolatinė galimybių paieška verslo organizacijoms padėti klestėti tam tikruose turizmui, rekreacijai ar poilsiui patraukliuose regionuose. Veikiančių smulkaus verslo (gamybos ir paslaugų) įmonių skaičius Lietuvos turizmo regionuose yra svarbus siekiant užtikrinti klasterizacijos siekius. Klasterių veiklai ir plėtrai svarbūs keli aspektai – jų veiklą lemiantys reikalavimai (artumas, sąveika, ryšių kiekis ir ribinis narių skaičius), bendra ekonominė veikla (verslo kooperacija) ir konkurencinė galia. Svarbu, kad turizmo produktai būtų reikalingi, lengvai randami, kokybiški, skirtingi ar unikalūs. Siekiant užtikrinti teigiamus turizmo sektoriaus rezultatus, turizmo klasterių plėtros sąlygų vertinimui pasitelkta bendroji Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinių–norminių dokumentų, Europos Komisijos programinių ataskaitų ir mokslinių studijų apžvalga, jų rezultatų interpretavimas ir vertinimas, atlikta mokslinės ir metodinės literatūros apžvalga Lietuvos turizmo klasterių plėtros klausimu, atlikta Lietuvos turizmo plėros 2014–2020 metų programos priemonių apžvalga, skirta vertinti numatytų priemonių poveikį skatinant Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą plėtojant turizmo infrastruktūrą ir gerinant turizmo paslaugų kokybę, bei ypatingą dėmesį skiriant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, klasterizacijos ir integruotos rinkodaros įgyvendinimui.

The paper is dedicated to the generalisation of the investigations results for the 13th–15th Curonian Spit archaeological sites, with the analyse of the main types of finds and supposed Prussian and Curonian contact zone problem. Last decade’s established theories about the 13th–15th Curonian Spit archaeological sites populaton are also reviewed and revised. Unpublished till now new archaeological investigations and archival data is reflected in this study.