Theoretical analysis of research literature has revealed that prevention of risk or at least mitigation of the negative impact of risk factors on the company‘s employees requires reliable management of ergonomic factors risk, which can occur due to insufficient management of processes, quality, possible emergency situations, accidents. The above aim can be achieved by various preventive measures, just keeping in mind that the procedures of the management of ergonomic risk factors are based on assessment of ergonomic risk factors and priorities focusing on the relevant occupational safety aspects in the business company. However, prior to drafting an accident prevention plan, each company should consider the general environment of the company, conditions, and available resources.
Straipsnyje nagrinėjami žemiausiojolygmens vadovų tinkamumo organizacijai nustatymo klausimai, siekiant paskatinti tvarų ekonomikos augimą regione. Nagrinėjama formali žemiausiojo lygmens vadovųveiklos vieta valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV. Nustatyta, kad organizacijoje siekiant maksimalausrezultato, būtinas glaudus tiesioginio vadovo, žemiausiojo lygmens vadovo irpavaldinių valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAVryšys ir tinkamumas, kad organizacijos tikslai ir jų siekimo būdai būtų visiemssuprantami. Todėl kiekvieno darbuotojo (grandies) valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV veiksmai darbo procese turi būtisuderinti su kito veiksmais. Parengta metodologija ir sukurtas žemiausiojolygmens vadovų tinkamumo nustatymo valdymo grandinėje modelis pasižymi tyrimometodų (taikyti kiekybiniai ir kokybiniai metodai) ir prieigų įvairove(atliekama kryžminė tiesioginio ir žemiausiojo lygmens vadovo bei pavaldiniųapklausa). Pabrėžiama,kad žemiausiojo lygmens vadovų tinkamumą organizacijai tikslinga nustatytivertinant valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV: kur TV – tiesioginis vadovas, ŽLV –žemiausiojo lygmens vadovas, PAV– pavaldiniai, vertinimo kriterijų, t. y. asmeniniųir dalykinių savybių bei vertybių, pagrindu. Kad valdymo grandinėje TV–ŽLV–PAV tarp grandžių vyrautų tarpusavio supratimas ir veikla būtų darni, būtina tenkintivieną iš dviejų sąlygų: visų vertinimai turi atitikti situacijos vertinimą(kiekvieno asmeninis ir partnerio pateiktas vertinimai turi sutapti); jeigrandžių vertinimai skiriasi, partneriai turi stengtis vienas kitą suprasti ir pateisinti arba būtina keisti ŽLV.
Straipsnyje nagrinėjami tarporganizaciniai ryšiai verslo organizacijų tinkluose. Jie turi būti geri tarp visų elementų: tinklo dalyvių (veikėjų), kurie turi žinių ir patirties; struktūros; išteklių (žmogiškųjų, informacinių, finansinių, materialių ir nematerialių); dalyvių veiklos (elgsenos). Tam, kad tarporganizaciniai ryšiai verslo organizacijų tinkle atitiktų savo paskirtį ir garantuotų veiklos optimalumą, būtina juos puoselėti. Apžvelgus įvairių autorių pateiktas tarporganizacinių ryšių verslo organizacijų tinkluose problemas, pateikiamos tarporganizacinių ryšių organizacijų tinkle tobulinimo kryptys: bendri dalyvių tikslai, konkurencijos skatinimas, bendros vertės didinimas, organizacijų tinklo struktūros stabilizavimas, siekiant aiškaus vaidmenų ir atsakomybės pasidalijimo, išteklių taupymas, efektyvios komunikacijos palaikymas, kompetencijų tobulinimas, informacijos perdavimo sutrikimų prevencija, tarpasmeninių santykių gerinimas, veiklos efektyvumo didinimas. Kiekviena tarporganizacinių ryšių organizacijų tinkle tobulinimo kryptis yra kaip kokybės rodiklis, susijęs su dalyvių aktyviu dalyvavimu veikloje, siekiant užsitikrinti ilgalaikį poveikį. Norint išsilaikyti konkurencinėje kovoje būtina nuolat puoselėti tarporganizacinius ryšius verslo organizacijų tinkluose, stebint dalyvių tobulėjimo dinamiką ir rinkos pokyčius.
Assessment of the first level managers only in respect of their compliance with the requirements set for a particular job position isnot sufficient. A tool facilitating identification of the relevance of the first level managers in certain management chain is required asit would ensure effectiveness of their performance and harmony in the management chain. The present article aims at emphasisingthe feasibility of identification of the relevance of the first level managers in the management chain (MLM–FLM–SUB) throughpersonality traits. The research analysed the following members (links) of the management chain: first level managers (FLM), theirdirect supervisors – mid-level managers (MLM) and subordinates (SUB) – working in five furniture manufacturing companies ofthe West Lithuania Region. “The Big Five” method was applied as research instrument to assess personality traits of the first levelmanagers. Quantitative analysis enabled modelling of a graph, which represents a derived mean value of the assessment of thefirst level managers’ personality traits, designated to identify disharmonious chains in companies. When identifying the first levelmanagers’ relevance in the management chain, only individual evaluations performed by the members /links of the chains werereferred to and used as a basis for evaluation of personal traits of particular first level manager only. The obtained data supplementsdirect indicators of FLM performance assessment.
Straipsnyje aptariami inovacijų diegimo žingsniai, kaip galima būtų tobulinti šį procesą. Inovacijų diegimo žingsnių tobulinimas – tai nuolatinis aktyvus procesas, keliant naujas idėjas, įvertinant jų veiksmingumą ir priimant sprendimus dėl jų diegimo bei kontroliuojant vykdymo eigą. Privačiose sveikatos priežiūros įstaigose inovacijų diegimo žingsniai nepakankamai tyrinėjami. Šiuo tyrimu siekiama, aprašius inovacijų diegimo žingsnius, išsiaiškinti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų nuomonę apie inovacijų diegimo žingsnių tobulinimo poreikį. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 152 respondentai: gydytojai, slaugytojai, laborantai. Pasirinktas netikimybinis tiriamų grupių parinkimo būdas – atsitiktinis. Tyrimo instrumentas – anoniminė (bevardė) anketa, kurioje pateiktais teiginiais siekiama nustatyti inovacijų diegimo padėtį ir proceso tobulinimo poreikį. Tyrimas atliktas privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje Klaipėdos mieste. Nustatyta, kad tirtoje sveikatos priežiūros įstaigoje būtina tobulinti inovacijų diegimo (3-ias žingsnis) idėjų pateikimą ir įgyvendinimo kontrolę (8-as žingsnis). Įstaiga turėtų skatinti darbuotojų įsitraukimą į inovacijų diegimo procesą, didinti jų motyvaciją, tobulinti inovacijų diegimo kontrolės formą, tai drausmintų darbuotojų veiklą. Nuolat tobulinami inovacijų diegimo žingsniai suteikia daugiau galimybių įstaigai stebėti savo inovacinę veiklą, įvertinti pranašumus ir trūkumus, laiku atlikti koregavimo veiksmus. Tai lemia inovatyvią, efektyvią, kokybišką įstaigos veiklą.
Expression of business environment in trading company is being analysed in this article. Theoretically it was determined, that by supervising own business environment the companies must accordingly react to its changes and envisage what influence one or another factor of business environment have on them as insufficient attention to this area may determine inability to adapt to changing business environment. Therefore it may be baneful for trading companies and this topic must be analysed as much as possible. After quantitative research was made and 65 users of trading company were interviewed (customers of services or production), it was determined that alternation of supplies, employees and financial institutions as well as changes in legal, political and technological environment have the greatest influence on the environment of trading company. Obtained results of the research showed practical significance when solving management tasks of changes in business environment under development conditions. In accordance with this information, more rapid and better reaction of trading company into satisfaction of needs of the users is possible. The most important aspects, which must be considered, and which are necessary for managers of trading companies in order to make effective decisions are having of such information, accuracy of information, effectiveness of existing measures to receive and transfer information.
Straipsnyje atskleidžiamas įvairiapusis požiūris į verslumo atmosferos problemas Lietuvoje. Steigiant „startuolius“ susiduriama su veiksniais, kurie susiję tarpusavyje ir lemia verslo aplinkos pokyčius. Sudarytas adaptyvumo modelis gali sistemiškai padėti „startuolių“ steigėjams geriau suprasti verslumo aplinką, įvertinus verslumo atmosferos veiksnius, ir greičiau prisitaikyti prie verslo sąlygų sprendžiant problemas. Atliekant kiekybinį tyrimą 226 respondentai („startuolių“ steigėjai) įvertino verslumo atmosferos veiksnius, kurie daro įtaką „startuolių“ steigimui Lietuvoje. Nustatytos pagrindinės „startuolių“ steigimo problemos: nepakankamos kreditavimo galimybės steigti „startuolius“; „startuolių“ steigimo regionuose rėmimas nėra prioritetinė Vyriausybės veikla; švietimo ir mokymo įstaigose nesuteikiama pakankamai informacijos apie verslumo svarbą, naujų įmonių ir inovacijų kūrimo galimybes; nepakanka organizacijų, kurios padėtų sėkmingai steigti „startuolius“; nepakankama intelektinės nuosavybės apsauga; kūrybiškumas ir inovatyvumas dar nėra svarbiausi verslo kultūros bruožai Lietuvoje; kyla problemų ir bendradarbiaujant su viešosiomis organizacijomis bei kitais verslo subjektais. Šioms problemoms spręsti siūlomas adaptyvumo modelis, kurio privalumas – funkcionalumas ir sisteminis požiūris į analizuojamas „startuolių“ steigimo problemas.
System of control of manufacturing process at manufacturing company is being analysed in this article. Generally, reasons of possible inaccuracies during manufacturing process are determined on the grounds of managers’ experience and calculations made. Insufficient attention to this field may determine inability to adopt in variable business environment. After quantitative research in manufacturing company was made as well as after 7 managers and 20 principals, participating in the manufacturing process, were interviewed, many problems were found: resources in the records of critical amounts, management of human resources, change of employees (possibilities of career), preparation of manufacturing tasks, results of activity of employees etc. In case results of this research would not be considered, manufacturing company may not survive in competitive struggle and will be forced to go bankrupt. In order to change the situation, a system of control of manufacturing process, oriented to results, was recommended. This system regulates many relative functions, starting from determination of amount of producible production, quality requirements, preparation of necessary documents, conclusion of schedules of producible production, planning of needs of raw materials/materials, by necessarily assessing effective usage of all resources related to organisation of manufacturing process control of qualitative production getting into warehouse.