Šių metų kovo 11 d. (simboliška) Lietuvos akademinė bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą, Seimo narius, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Dainių Haroldą Paužą dėl etnologijos studijų grąžinimo į aukštąsias mokyklas. Atkreiptas dėmesys (gal kas nepastebėjo?), jog 2016 m. iš studijų krypčių sąrašo buvo pašalinta Etnologijos kryptis, nors etnologijos disciplinos ir toliau dėstomos vienuolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, o etnologijos doktorantūros studijas sutartinai įgyvendina keli universitetai.
XXI a. aktuali tapo diskusija – ar verta, o jei verta, tai kodėl reikia skaityti. Ir ne tik grožinę, bet ir mokslinę literatūrą. Šalininkai pateikia daugybę argumentų – skaitantis žmogus gali pakeisti save ir pasaulį; lavina dėmesio sutelkimą, atmintį, vaizduotę, protą bei įvairius kitus gebėjimus ir t. t. Šiame žurnalo numeryje rasite dar vieną argumentą – „taip žmogus tolsta nuo žvėries“. Tai profesoriaus Petro Bielskio įžvalga, o jo rašinys šiame numeryje – paskutinis. Tad nuo jo ir siūlau pradėti pažintį su XX (jubiliejiniu!) „RES HUMANITARIAE“ tomu. O jau paskui publikacijų eiliškumą rinkitės savo nuožiūra. Jei Jūsų moksliniai ar bendražmogiškieji interesai siejasi su baltų ir kaimyninių slavų tautų mitologija, etnologija, fokloristika, etnolingvistika, šis numeris bus ir naudingas, ir įdomus.
This article deals with undated and wrongly dated correspondence of Sergei Bortkiewicz. It presents the hypothetical dates of some letters and postcards as the result of previous studies by other scholars. Other incorrect dates have been corrected using postage stamps and the contents of letters. A description of every undated letter allows us to place them among the others. The article discusses controversial hypotheses, and refutes some of them. Several new hypotheses are put forward instead. Dates for three undated letters by Bortkiewicz are suggested for the first time.
Theophany is the manifestation of a deity, an act of revelation to the world. Traces of theophany (a visit or activity of the gods) are left in stone and dendromorphic features. Therefore, theophany is possible at any time, or at least at some point, for example, in the event of an accident or illness. Sites of theophany are visited in the hope of recovering or preserving health, to carry out therapeutic procedures, or perform ritual actions. This paper analyses data on stone and dendromorphic theophany in 15th to 18th-century written sources, and identifies reflections of it in 19th to 21st-century therapeutic methods of folk medicine, on the basis of archival records and the author’s records of healing beliefs.
Skaičius trys – įdomus ir prasmingas, dėl to nenuostabu, kad įvairiomis formomis įprasmintas daugelyje kultūrų visame Žemės rutulyje. Skaičius trys, kaip teigiamą reikšmę turintis skaitmuo, taip pat atsispindi lietuvių agrarinėje tradicijoje, tai – visokeriopos gausos atributas (pavyzdžiui, kalendorinėse šventėse arba Jurginių, Joninių papročiuose ir tikėjimuose). Todėl norėtųsi galvoti, jog 2018 m. rudenį Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete (SHMF) irgi neatsitiktinai viena paskui kitą buvo sėkmingai apgintos iš viso trys etnologijos mokslo krypties daktaro disertacijos: 1) rugsėjo 28 d. disertaciją „Skudučiavimo kultūra: etninės tradicijos ir jų kaita XX–XXI a. pradžioje“ (humanitariniai mokslai, etnologija 07 H; mokslinė vadovė doc. dr. Lina Petrošienė) apgynė etnomuzikologė Algytė Merkelienė, 2) disertaciją „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida“ (humanitariniai mokslai, etnologija 07 H; mokslinis vadovas prof. dr. Rimantas Balsys) – Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo žinovė Elena Matulionienė. Šiek tiek vėliau prie „daktarų suolelio“ prisijungė ir 3) Žydrūnas Vičinskas, disertaciją „Mato Pretorijaus veikalo „Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“ verifikacija lietuvių mitologijos kontekste“ (humanitariniai mokslai, etnologija 07 H; mokslinis vadovas prof. dr. Rimantas Balsys) apgynęs spalio 5 d.
The article deals with communicative failures of journalists in “YouTube” celebrity video interviews in the Ukrainian and German linguacultures from the point of view of social interaction and the theory of speech genres at all structural levels of the communicative genre construction, establishing common and distinctive features in both linguacultures. The analysis made it possible to conclude that behind a language (speech) failure there is a violation caused by a journalist, a respondent, or an external noise.
5-oji tarpdalykinė mokslinė konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“, vykusi 2019 m. lapkričio 20–21 d. Klaipėdos universitete bei Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, skirta Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osioms metinėms ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos atkūrimo 30-mečiui.
The particular phenomenon of a Baltic style emerges in contemporary Lithuanian, Latvian and Estonian organ music, related to the dimension of the depth and the cycles of waves, rising to appocalyptic transcendentality. Its features are like the style of eternity: eternal melody, monotony of rhythm, the power of the depths concentrating on eclipse and enlightenment. The philosophy of religion and nature, as well as aspects of pantheism, the search for ‘another space’, and the paradigm of the horizon of visuality, are clearly hidden in this semantic. All these ideas featured in the music could be called a Baltic phenomenon, the motivation of which is based on a confrontation with the agressive nature of the north and the Russian Empire. This concept is supported by the Baltic self, and is extended by the Lithuanian identity reconcept: the turn to Baroque and European connections in culture, statehood and the rationalism of the Enlightenment.
Jam tetrūko mėnesio iki 65-ojo gimtadienio. Jį išplėšė iš mūsų rudeniškas sausis, toks nesveikai drungnas, sumaišęs gyvybės ir mirties ciklus, savo neatšaukiamu kirčiu užbaigęs stoišką kovą su liga. Gruodžio pabaigoje siųsdamas kalėdinį atviruką su tikėjimo, vilties ir meilės žodžiais vis dar tikėjausi stebuklo. Stebuklas neįvyko.