Res Humanitariae

In recent years, the artistic activity of country music ensembles has become increasingly popular in Latvia. In 2008, a marathon of country music performers was organised for the first time as part of the program of the 24th National Latvian Song and Dance Festival. The article attempts to review the goals, content, variety of forms of expression, instrumentation, repertoire, discoveries and losses of this marathon. A new concept of folk music band is presented.

How thoroughly does the listener “measure” and reflect on the mathematical-acoustic foundation of the work Bolé LT for string orchestra and spatial system? There may be at least a couple of answers, depending on the versions of the work presentation. The first is if a “libretto” or score is provided. In this case, the listener attempts to relate the sound images to the described structural principles of the work. How successful this is depends on the individual and on the psychological adequacy of the structural principles. This study examines the second case – when there is no such „libretto.“ Methods: acoustic analysis, literature analysis, comparison, and generalization.

The article analyses the Holodomor and the instruments the authorities employed during the famine, through the prism of testimonies and memoirs about the famine by witnesses and survivors. The author focuses on how the authorities organised rural communities and their way of life before and during the man-made famine, and the perception by the survivors of this social engineering and the activities of the perpetrators of the Holodomor at the level of ordinary people. Archival and oral history data are used, and the source criticism method is applied. The author shows its limitations, and suggests options for further research on the perpetrators.

Globalisation and migration have resulted in a growing number of children of Lithuanian descent being raised abroad, where their connection to the native language develops outside the natural linguistic environment. Lithuanian heritage schools play a crucial role in maintaining the Lithuanian language and the national identity; however, attendance is limited, and children’s motivation to learn Lithuanian depends on various family, educational and social factors. This article examines instruction in Lithuanian as a non-native language in heritage schools, with particular focus on students’ learning motivation. Empirical data were collected in 2025 through a quantitative survey involving 47 teachers from Lithuanian heritage schools in 15 countries, and 112 parents abroad raising children up to the age of 18. The questionnaires were designed based on theoretical sources on motivation, bilingualism and heritage language learning, and the results were analysed statistically. The findings highlight the pedagogical, family and social factors shaping children’s motivation, and contribute to a deeper understanding of Lithuanian language education in the diaspora.

Linguistic expressions not only give great freedom for the pleasures of the imagination and the emotions, but are also a common way for singers to express the nature of their personal life in an indirect form of communication. Melancholic and enthusiastic musical works can evoke strong emotions in listeners, and analysing their linguistic features can help us understand how they create these emotions. This research analyses numerous linguistic devices to determine how melancholy and enthusiasm are represented in vast Lana Del Rey’s discography. Thus, the purpose is to overview Lana Del Rey’s entire body of work, understand what emotions are predominant in her music, and what linguistic means of expression are used to convey them. The purpose will be achieved by completing the following tasks: to investigate the notion of linguistic expressions in language; to review Lana Del Rey’s musical works and gather all linguistic expressions in order to classify them according to the emotions that they evoke; to identify linguistic expressions of melancholy and enthusiasm that are used in Lana Del Rey’s vast discography and define their characteristics; to determine the most dominant linguistic expression of melancholy and enthusiasm specifying the dominant emotion.

Naujoji latvių kalbininkės Benitos Laumanės knyga skirta onomastikai. Autorė yra gerai žinoma baltistikos srityje kaip tyrėja, ypatingą dėmesį skirianti atskiriems leksikos sluoksniams, ypač tiems, kurie yra reprezentatyvūs regiono gamtos ir kultūros savitumo liudininkai. Tokia prieiga prie onomastikos svarbi etnolingvistikos požiūriu. Apie tai kalba teoriniai darbai, iškeliantys kalbos, ne tik kaip autonominės ženklų sistemos, bet ir kaip teksto, kuris skirtas pasaulėvaizdžio kūrimui ir perdavimui, reikšmę (Fontaine 2017). Regioninės leksikos tyrimai atskleidžia kalbos priemonėmis kuriamą ir palaikomą vietos kalbėtojų mentalinį žemėlapį, kurio kontūrai gali siekti labai senus laikus ir egzistuoti mūsų dienomis (Möller, Elspaß 2021).

Dalios Pakalniškienės 2023 m. išleista mokslo studija Lietuvių kalbos intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių struktūra ir semantika (CiC- tipas) – tai tik dalis tęstinio išsamaus intarpinių ir sta kamieno (toliau – INSTA) veiksmažodžių tyrimo, kuriam ši lingvistė skyrė ne vieną dešimtmetį (Pakalniškienė 2021a; 2021b, 15–56; 2020, 1–16; 2018, 61–101; 2008, 250–263 ir kt.). Gausus INSTA veiksmažodžių struktūrinis tipas, kuriam skirtini apie 1 600 veiksmažodžių, yra sulaukęs daugelio baltistų dėmesio ir tirtas taikant įvairius metodus (Gorbachov 2007; 2014, 21–53; Villanueva Svensson 2010, 204–233; 2011, 33–58; 2016, 37–59; Balčiūnienė 2014; Mikašauskienė 2018 ir kt.), tačiau kompleksinio tyrimo, atskleidžiančio šių veiksmažodžių raidos, semantikos ir formaliosios struktūros ypatumus, iki šiol nebuvo. Būtina pabrėžti, kad Dalia Pakalniškienė minėtų veiksmažodžių tyrimo kompleksiškumą supranta ne tik kaip nuoseklią empirinių duomenų analizę, apimančią jų formaliąją struktūrą, darybą ir semantiką, bet ir kaip visuminę tiriamosios medžiagos šaltinių aprėptį (tiriami senųjų raštų, tarminiai ir bendrinės lietuvių kalbos duomen

2025 m. lapkričio 20–21 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete vyko VIII tarptautinė tarpdalykinė mokslinė konferencija Tradicijos ir modernybės sąveika, kuri šiemet sutelkė ypatingą dėmesį į iškilaus XIX a. lietuvių raštijos veikėjo ir pirmojo lietuviškų dainų rinkinio sudarytojo Liudviko Rėzos palikimą ir jo poveikį šiuolaikiniams kultūros procesams. Renginys, kurį jau penkiolika metų organizuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai, tapo svarbia akademinės refleksijos ir dialogo platforma, jungiančia įvairių šalių ir sričių mokslininkus.

2025 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Dangaus Karaliene šviesi“, skirta katalikų liaudiškojo pamaldumo tyrinėtojo prof. habil. dr. Alfonso Motuzo (1955–2019) gimimo 70-mečiui paminėti. Konferencijos globėjas – Jo Ekscelencija Algirdas Jurevičius, Telšių vyskupas.