Regional Formation and Development Studies

Nacionaliniai statistiniai tyrimai atskleidžia, kad miestų ir rajonų savivaldybės laikomos vienos labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje. Straipsnyje pristatomi 2016 m. ir 2018 m. Klaipėdos rajono savivaldybėje atlikto kartotinio tyrimo rezultatai, leidžiantys įvertinti gyventojų korupcijos suvokimo ir patirties kaitą, gyventojų požiūrį į savivaldybėje taikomas korupcijos prevencijos priemones. Ištirta, kad gyventojai korupciją suvokia labiau neigiamai ir rečiau susidūrė su įvairiomis korupcinės veiklos formomis. Apklaustųjų nuomone, korupcija labiausiai paplitusi medicinos įstaigose, savivaldybės administracijoje ir jos padaliniuose bei žemėtvarkoje. 2018 m. buvo gerokai mažiau teigusiųjų, kad davė kyšius skirtingiems asmenims: medicinos darbuotojui, pareigūnui, valstybės tarnautojui. Apklaustieji mano, kad veiksmingiausia kovos su korupcija priemonė yra bausmės korupcinę veiklą vykdžiusiems asmenims neišvengiamumas bei korupcijos atvejų viešinimas spaudoje, TV ir kitomis priemonėmis. Vis dėlto daugiau nei pusė apklaustųjų, susidūrę su korupcijos atveju, niekur nieko nepraneštų.

Thanks to the brilliant innovation of the expanding online transportation companies, the Indonesian people are able to obtain an affordable means of transportation. This three major ride-sharing companies (Go-Jek, Grab, and Uber) provide services which not only limited to transportation service but also providing services for food delivery, courier service, and even shopping assistance by utilizing gigantic armada of motorbikes and cars which owned by their ‘driver partners’. These companies are competing to gain market share by implementing the same strategy which is offering the lowest price. This paper would discuss the Indonesian online transportation price war by using price comparison analysis between three companies. The analysis revealed that Uber was the winner of the price war, however, their ‘lowest price strategy’ would lead to their downfall not only in Indonesia but in all of South East Asia.

Klaipėda is the third largest city in Lithuania, but its population is decreasing, while its suburbs are expanding and growing. This study reveals population migration to Klaipėda suburbs at the level of the smallest administrative unit – elderships. This helps with sufficient precision to identify not only the most attractive suburban residential areas, but also to determine the social-demographic problems faced by the local population. Due to uneven population change and structure, there is already a shortage of educational institutions and educators in some elderships. In the remote elderships from Klaipėda city, the population is rapidly aging, the unemployment rate is relatively higher than in other elderships, and the connection with the Klaipėda city by public transport is insufficient. Proposals for administrations of elderships and district municipalities are formulated taking into account the trends of population change. Comparative analysis, cartographic analysis, document analysis, expert interview method and others were applied in this study.

Neuroekonomika, neurorinkodara, neuroetika – neuromokslų šakos, kurios yra ne tik aktualios, bet ir suteikia galimybę kitu aspektu pažvelgti į tiriamą reiškinį. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas nuostolių baimės efektui. Straipsnyje atliekama minėto reiškinio kompleksinė analizė, atsižvelgiant į neuroekonomikos, neurorinkodaros ir neuroetikos principinius aspektus. Atlikus kompleksinę analizę, išsiaiškinta, kad nuostolių baimės efektas gali būti analizuojamas trijų tarpdisciplininių mokslų kontekste, siekiant paaiškinti iracionalius individo sprendimus (neuroekonomikos tyrimų laukas); pritaikant neurorinkodaros mokslo principus gali būti pasitelkta manipuliacija ir poveikio vartotojams strategijos, nukreiptos į atitinkamą individo elgseną. Kita vertus, pasitelkus neuroetikos mokslą, gali būti nagrinėjamos individo ir visuomenės etinės, teisinės, socialinės problemos. Svarbu tai, kad nuostolių baimės efekto perspektyvas galima sieti su neuroekonomikos, neurorinkodaros ir neuroetikos sinergija bei tarpusavio darna.

Dinamišką ir kompleksišką aplinkos turinį gali atliepti socialiai versli organizacija. Socialinis verslumas pirmiausia skatina pokyčius pačioje organizacijoje, prisiimant atsakomybę už darnų vystymą ir diegiant inovacijas, o organizacijos socialinė veikla daro poveikį bendruomenėms, regionams ir globaliai. Šioje studijoje pateikiama susisteminta informacija, atskleidžiamas tarpusavyje susijusių organizacijos socialinio verslumo, socialinės atsakomybės, darnaus vystymo, organizacijos pilietiškumo konceptų ryšys. Apibendrinant nagrinėjamus konceptus, suformuotas organizacijos socialinio verslumo ir darnios plėtros proceso modelis, išskirtos trys organizacijos verslo modelio brandos perspektyvos, susiejant kuriamą socialinę vertę ir organizacijos taikomas socialinės atsakomybės priemones, jų poveikio trukmę ir vietą. Į modelį integruota organizacijos pilietiškumo dimensija, pabrėžiant jos svarbą darnaus vystymo darbotvarkėje.

The book The Economic Crisis and its Aftermath in the Nordic and Baltic Countries Do As We Say and Not As We Do written by Professor Dr. Hilmar Þór Hilmarsson is unique in many respects. It provides a broad view about the Nordic-Baltic countries, their response to the crisis of 2008/09 and the post-crisis consequences. Both regional and international aspects have been analyzed, namely regional institutions such as the European Union (EU) and global institutions such as the International Monetary Fund (IMF) in the operational sphere where policy choices of these nations get influenced. The author points out that Barry Eichengreen (Professor of Economics and Political Science at UC Berkeley) suggested that the title of this book should include: ‘Do as we say and not as we do’, reflecting author’s view mainly to a comparison between how Nordic countries may want the Baltic States to respond to crisis as compared to how they would respond themselves in comparable situations. In order to support this statement, the author mentions some instances, for example, comparison of how Finland and Sweden responded to the banking crisis they experienced in the early 1990s with how the Baltic States responded to the 2008/09 global economic and financial crisis, arguably under Nordic (mainly Swedish) influence. All those countries are then influenced by regional and global institutions. Thus, the author framed the title of the book as “The Economic Crisis and its Aftermath in the Nordic and Baltic Countries: Do as we say and not as we do”.