Klaipėdos universitetas

Komandinis darbas leidžia organizacijoms išlaikyti aukštą konkurencingumo lygį, spręsti kompleksines problemas ir įgyvendinti

Vykdant tyrimą siekta nustatyti sveikatos priežiūros organizacijų lyderių emocinio intelekto (EI) ir lyderystės veiksmingumo tarpusavio

Emocinis intelektas (EI) yra vienas svarbių veiksmingo valdymo veiksniųtuose šios veiklos aspektuose, kurie tiesiogiai susiję su tarpasmeniniaissantykiais. EI svarbos analizė ypač aktuali lyderystės reiškinio požiūriu.Įvairių valdymo funkcijų vykdymo veiksmingumas daug kuo susijęs su lyderiopotencialo realizavimu. Emocinis vadovo intelektas, šios srities mokslininkųnuomone, yra vienas svarbiausių jo lyderystės profilio aspektų. Šių gebėjimųugdymas gali gerokai pagerinti specialistų profesinės veiklos veiksmingumąvaldymo srityje. Tyrimu, atlikusvadovų EI esmės ir jo struktūrinių elementų raiškos analizę, siekta nustatyti organizacijų vadovųEI ugdymo galimybes, suformuoti projektinius vadovų EI ugdymo sprendimus ir jųįgyvendinimo priemones. Siekiantnustatyto tikslo teoriniame lygmenyje atliekama mokslinės literatūros šaltinių analizė, apibendrinimas ir palyginimas.Empiriniam organizacijų vadovų EI ugdymo galimybių bei projektiniųsprendimų nustatymo tyrimui atlikti taikomi kokybiniai ir kiekybiniai tyrimobei duomenų apdorojimo metodai. Vadovų EI ugdymo programos įgyvendinimo ir organizavimo etapams numatyti taikomasgrafinis vaizdavimas. Remiantisatliktu tyrimu suformuluoti vadovų emocinio intelekto ugdymo sprendimai siekiant padidinti organizacijųveiklos efektyvumą, pateikiama vadovų emocinio intelekto ugdymo programa bei apibrėžiamos jos įgyvendinimo procedūros.

Šiame straipsnyje analizuojamas paskirų organizacinės kultūros charakteristikų suvokimas (pozityvus vertinimas), atsižvelgiant į padalinio vadovo emocinį intelektą. Pripažįstant, kad organizacijos išskirtinumui konkurencinėje aplinkoje reikšmingos įtakos turi jos organizacinė kultūra, svarbu tinkamai išnaudoti visų galimų veiksnių poveikį, tarp kurių įvardytinas ir vadovo emocinis intelektas. Straipsnio koncepcija remiasi esamos ir suvokiamos organizacinės kultūros išskyrimu: objektyvi (egzistuojanti, matoma) ir subjektyvi (suvokiama, nematoma). Atliktas empirinis tyrimas (anketinė apklausa) leidžia teigti, kad tarp vadovų emocinio intelekto ir organizacinės kultūros pozityvaus vertinimo egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys. Koreliacinės analizės rezultatai atskleidė, kad aukštas vadovo emocinio intelekto lygis gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių didesnę darbuotojų asmeninės iniciatyvos laisvę, organizacijos ir darbuotojų asmeninių tikslų suderinimą, stipresnį vadovo paramos ir identiškumo jausmą bei darbuotojų pasitenkinimą atlygio sistema.