Klaipėdos universitetas

Straipsnyje nagrinėjama progimnazijos vadovo lyderystė šio tipo mokyklos veiklos valdyme. Pristatomi interviu su progimnazijų vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinės strategijos metodą, kuris padeda geriau suprasti vadovo lyderystę, siekiant progimnazijos veiklos valdymo praktikos veiksmingumo. Kokybiniame tyrime dalyvavo penki Lietuvos Vakarų regiono progimnazijų (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) vadovai. Atskleisti šie esminiai lyderystės veiklos valdyme požymiai: vadovo atsakomybė ir kitų bendruomenės narių telkimas veiklos valdymui; bendruomenės narių įtraukimas į veiklos valdymą reiškiasi diskusijų, darbo grupių ir kitomis formomis; vadovų skatinami bendruomenės nariai įsitraukia į valdymo sambūrius ir veiklą; vadovai priima mokytojų iniciatyvas, dalijasi su jais lyderystės patirtimi, skatina mokytojų lyderystės įsitvirtinimą progimnazijoje. Vadovų lyderystė reiškiasi nuolatiniu pažangos ir pasiekimų stebėjimu bei vertinimu, veiklos tikslų ir rezultatų analize bei refleksija. Kaip veiksmingos išskirtos šios progimnazijos vadovų veiklos valdymo priemonės: nuolatinio įstaigos įsivertinimo ir ugdymo proceso dalyvių nuomonės tyrimų organizavimas, darbo bei ugdymo(si) sąlygų gerinimas, veiklos valdymo tobulinimas, mokytojų savišvieta, projektinė veikla, inovacijų diegimas.

Vykstantys ekonominiai pokyčiai, neišvengiamai veikia ir vadovavimą organizacijai. Straipsnyje aptariama vadovavimo organizacijai samprata. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros autoriais, apžvelgiamos vadovavimo sampratos, sudaryta vadovavimo schema, apibūdinami vadovavimo požymiai, juos suskirstant pagal klasikines vadovavimo teorijas, pateikiamos vadovavimo požymių išnaudojimo galimybės ir grėsmės. Galimi vadovavimo apibūdinimai: vadovavimas – tai įtakos priemonė arba valdžios galia kitiems; vadovavimas – tai tam tikra patirtis; neginčijamas ir nevertinamas vadovo tinkamumas užimamoms pareigoms. Nustatyta, kad vadovavimo požymių yra labai daug ir įvairių, juos reikia tirti, norint nustatyti jų svarbą ir reikšmę tiriamose organizacijose. Vadovavimas atpažįstamas pagal požymius: kūrybiškumas ir gebėjimas numatyti ateitį; gebėjimas įkvėpti (darbuotojus) ir elgsena (vadovo ir darbuotojų); gebėjimas nukreipti (darbuotojus) ir sutelkti pastangas (veiklos vystymui); gebėjimas suteikti įgaliojimus (darbuotojams) ir sutelkti sekėjus (sugebėjimas paveikti jų elgseną).

Vykstantys pokyčiai valstybėje neišvengiamai paveikia ir vadovavimą organizacijose. Straipsnyje aptariami organizacijoje taikomi vadovavimo stiliai. Remiantis mokslinės literatūros autoriais, pateikiamos vadovavimo stilių sampratos, apibūdinami charizmatinio, transakcinio, transformacinio ir tarnaujančiojo vadovo požymiai, juos priskiriant šiuolaikinėms vadovavimo teorijoms, sudaryta ir pateikta vadovavimo stilių krypties schema. Vertinant vadovavimo stilių bruožus, kai kurių teiginių pasirinkimui didelę reikšmę turėjo respondentų lyties požymis. Daroma išvada, kad, darbuotojų nuomone, priimtiniausias vadovavimo stilius organizacijoje yra transakcinio ir transformacinio vadovavimo stilių derinys, nevengiant taikyti ir charizmatinio stiliaus.

Straipsnyje atskleista etiško vadovavimo svarba organizacijų veikloje. Etiškas vadovavimas – tai asmeniniu, teigiamu pavyzdžiu, remiantis asmeninėmis vertybėmis ir visuotinai priimtinomis etikos normomis, formuojama elgsena, kreipianti darbuotojų veiklą, pasitelkus pasitikėjimą, siekiant sėkmingai įgyvendinti tikslus: savo, darbuotojų, organizacijos, visuomenės. Sprendžiama mokslinė problema, kaip pasireiškia etiškas vadovavimas organizacijoje, siekiama išsiaiškinti, teiraujantis apie vadovavimo etiškumą, ar vadovo ir jam tiesiogiai pavaldžių darbuotojų požiūris sutampa. Atlikti du kokybiniai tyrimai organizacijoje: interviu su vadovu ir diskusijų grupės interviu su tiesiogiai vadovui pavaldžiais darbuotojais. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad iš dalies dirbama esant etiškam vadovavimui, vadovas laikosi etikos principų, bet jo ir jam tiesiogiai pavaldžių darbuotojų požiūris į etišką vadovavimą dažnu atveju skiriasi.

Straipsnyje analizuojamas gamybos įmonės įvaizdis klientų požiūriu. Teorinė analizė atskleidė, kad gamybos įmonės įvaizdžio struktūrą sudaro: organizacijos vidinis, vadovo, darbuotojų, prekės ir paslaugos, prekių ženklo įvaizdžiai. Kadangi klientas pasirenka prekės ženklą, gamybos įmonės įvaizdis turi išsiskirti iš kitų rinkos dalyvių teigiamu aspektu ir būti kažkuo individualus. Remiantis atlikto žvalgomojo tyrimo rezultatais, išskiriami gamybos įmonės įvaizdžio trūkumai: socialinis atsakingumas (7 %), vadovo išvaizda (3 %), darbuotojų paslaugumas (8 %), paslaugos kokybė (7 %), darbuotojų lojalumas prekės ženklui (7 %). Nepašalinus šių trūkumų, galima susilaukti iš klientų netinkamo požiūrio į gamybos įmonę ir taip prarasti klientus. Klientų požiūris į gamybos įmonės įvaizdį itin svarbus, nes apsprendžia ateities lūkesčius ir galutinius rezultatus.