Klaipėdos universitetas

Socialinės medijos šiomis dienomis vaidina svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime ir užima didelę dalį mūsų laiko. Ši technologinė revoliucija taip pat paveikė ir verslo sritį. Vartotojams suteikus daugiau kontrolės socialinių medijų platformose, verslininkai buvo priversti naudoti tiek atvirąsias, tiek paslėptąsias reklamos strategijas. Tyrimo tikslas yra nustatyti, kokias kalbines, vaizdines ir kitas įtaigos priemones naudoja reklamos ekspertai paslėptosiose ir atvirosiose reklamos strategijose. Siekiant supaprastinti šios plačios srities tyrimo eigą ir sumažinti apdorojamų duomenų kiekį, analizei buvo pasirinkta viešbučių verslo platforma. Kalbinės, vaizdinės ir įtaigos priemonės yra naudojamos viešbučių verslo socialinių medijų reklamos strategijose. Nors šios priemonės ir individualiai perteikia tam tikrą reikšmę, pagrindinė reklamos vertė atsiskleidžia tik esant visų trijų priemonių samplaikai. Analizė buvo atlikta iš dviejų perspektyvų – atvirųjų ir paslėptųjų strategijų. Atvirosiose strategijose iš reklamų išrinkti kalbiniai bei vaizdiniai pavyzdžiai. Uždarosiose strategijose šaltiniai suskirstyti į tris sritis – vartotojų generuojamas turinys, socialinių medijų konkursai ir kompanijos bei nuomonės formuotojų reklama.

Straipsnyje nagrinėjamos vietos turizmo galimybės. Kadangi visame pasaulyje prognozuojamas turizmo srautų augimas, šalims svarbu pritraukti kuo daugiau vietos ir užsienio šalių turistų. Tad turizmo organizatoriams, siekiant išskirtinumo, reikia ieškoti unikalių aspektų vietos turizmo rinkodaros komunikacijos požiūriu. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti, kaip socialinės medijų formos funkcionuoja renkantis vietos turizmo organizatorių keliones. Nustatyta, kad socialinės medijos laikomos vienos perspektyviausių ir labiausiai naudojamų pasaulyje rinkodaros priemonių vietos turizmo plėtrai. Nors įvairūs socialinių medijų rinkodaros aspektai turizme sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio, dažniau įtraukiami ir į Lietuvos turizmo rinkodaros strategijas, tačiau nėra išsamesnių teorinių ir pirminių jų naudojimo tikslingumo tyrimų, netirtas ir ryšys su vietos kelionės tikslu. Straipsnyje pastebima, kad vis sudėtingiau socialines medijas atsirinkti. Atliekant tyrimą taikyti šie metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė ir sintezė, anketinė apklausa, grafinio modeliavimo metodas. Identifikuotos įtaigiausios Lietuvos keliautojams socialinių medijų formos, kurios ateityje iš vietos turizmo organizatorių pareikalaus ne tik efektyviai veikiančių rinkodaros priemonių, bet ir jose pateikiamo įdomaus, netradiciniais sprendimais paremto keliones pristatančio informacijos turinio.