Klaipėdos universitetas

Ikimokykliniame amžiuje dedami vaiko emocinės sveikatos pamatai, siekiant optimalios vaiko fizinės, emocinės, socialinės ir

Iki mokyklos vaikas turi pasiekti optimalią fizinę, emocinę, socialinę ir pažinimo brandą, todėl emocinės sveikatos pamatai turi būti dedami jau ikimokykliniame amžiuje. Keliamas tyrimo tikslas – ištirti žaidimų terapijos taikymo galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, vaikų elgsenos stebėjimas, kokybinė duomenų analizė. Ugdomajame projekte dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų. Nustatyta, kad 5–6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis. Išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos. Empirinio tyrimo rezultatai leido išryškinti žaidimų terapijos taikymo ypatumus ir galimybes ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

XXI amžiaus demokratinėje realybėje atotrūkis tarp piliečių lūkesčių ir tikrovės gilėja. Demokratija neatitinka demokratijos idealo,

This article aims to compare the change of living standard in Lithuania, Latvia and Estonia after joining the European Union. The characteristics of living standard are analyzing before joining the EU and after 2004. It is also compared changes of living standard characteristics after the economic crisis. Indicators of living standard, such as the average monthly gross wages, consumer price index, purchasing power, unemployment rate, at-risk-of-poverty rate and others are calculated and compared. The three Baltic states are not only compared with each other, but are also analyzed in the context of the EU. Thus, it can be stated that among the three Baltic States, Estonia is distinguished by highest living standard. Although before the integration Lithuania was ahead of Latvia, but now Lithuania was lower than Latvia by particular characteristics of living standard.

The main aim of the research is to reveal the philosophical foundations of the concept of sustainable development. The scope of this research includes an analysis of the philosophical meaning of the concept of sustainable development, focusing on the revealing of the synergy of metaphysical, ethical and ecological parameters of this concept. To give a deeper understanding about different opinions and approaches to sustainable development, there will be an interpretation of some theoretical perspective both about sustainable development and also about different philosophical theories and how they are related sustainable development. The concept of sustainable development is not only concerned with the well-being of people but also of the world where human live, therefore the concept of sustainable development can be understood as holistic philosophy that includes classical philosophical prospects as well as harmonizes and integrates the activities of economic, sociopolitical and ecological system. Therefore, in this article are raised concrete tasks: to analyze the literature and reveal the philosophical context of the formation of the concept of sustainable development; to analyze classical ethical philosophical theories and argue their significance for the concept of sustainable development; to analyze a holistic philosophical approach and to argue its significance for the concept of sustainable development.

Straipsnyje nagrinėjama progimnazijos vadovo lyderystė šio tipo mokyklos veiklos valdyme. Pristatomi interviu su progimnazijų vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinės strategijos metodą, kuris padeda geriau suprasti vadovo lyderystę, siekiant progimnazijos veiklos valdymo praktikos veiksmingumo. Kokybiniame tyrime dalyvavo penki Lietuvos Vakarų regiono progimnazijų (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) vadovai. Atskleisti šie esminiai lyderystės veiklos valdyme požymiai: vadovo atsakomybė ir kitų bendruomenės narių telkimas veiklos valdymui; bendruomenės narių įtraukimas į veiklos valdymą reiškiasi diskusijų, darbo grupių ir kitomis formomis; vadovų skatinami bendruomenės nariai įsitraukia į valdymo sambūrius ir veiklą; vadovai priima mokytojų iniciatyvas, dalijasi su jais lyderystės patirtimi, skatina mokytojų lyderystės įsitvirtinimą progimnazijoje. Vadovų lyderystė reiškiasi nuolatiniu pažangos ir pasiekimų stebėjimu bei vertinimu, veiklos tikslų ir rezultatų analize bei refleksija. Kaip veiksmingos išskirtos šios progimnazijos vadovų veiklos valdymo priemonės: nuolatinio įstaigos įsivertinimo ir ugdymo proceso dalyvių nuomonės tyrimų organizavimas, darbo bei ugdymo(si) sąlygų gerinimas, veiklos valdymo tobulinimas, mokytojų savišvieta, projektinė veikla, inovacijų diegimas.

Technological innovations are a crucial component of a green economy transition and there is an urgent need to develop and implement the green technologies into the existing facilities, especially in the developing countries. The purpose of the article is to analyze theoretical approach on the green technologies development. In the article there are analyzed the essence of the concept of green economy and are identified key benefits of green technologies development.

Dviračių dalijimosi sistema (DDS) skatina Klaipėdos miesto ir priemiesčių gyventojų darnų judumą, t. y. trumpu atstumu (3–5 km) po miestą keliauti nuomotais dviračiais. Tokia nauja keliavimo tradicija, ypač šiltuoju metų laiku, skatina kasdienio judumo poreikiams naudoti dviračius kaip keliavimo lengvaisiais automobiliais alternatyvą. Straipsnyje apžvelgti kitų šalių pavyzdžiai, skatinantys po miesto teritorijas keliauti dviračiais, išanalizuotos DDS įgyvendinimo socialinės ir geografinės dimensijos Klaipėdoje. Geografiniu požiūriu vertintos keliavimo dviračiais sąlygos, dviračių infrastruktūra, takų būklė. Aptarti miesto ir priemiesčių gyventojų apklausos dėl DDS vystymo, poreikio keliauti dviračiais rezultatai. Parengtas DDS stotelių geolokacijos planas atitinka gyventojų keliavimo po miestą dviračiais poreikį, skatinant darnaus judumo principų įgyvendinimą.

Quality of life characterizes the conditions of human existence, the level of satisfaction of needs. Children with disability restrict ability of the families to meet their needs. Parents of these children quite often are limited in their employment and education opportunities, and their resources, they meet with restrictions in all areas if life. Such a situation has developed not only because of the socio-economic situation in the country, but also due to the lack of interest and inadequate support. The aim of the paper is to analyse the family quality of life of the families with disabled children with in regions of Latvia. Empirical data were obtained by structured interviews with 272 families. The research shows that the situation of the families with disabled children differs in different regions of Latvia. Families are supported by the state and municipalities, bet the support in the areas of emotional, physical and social wellbeing does not recompense the influence of special needs of the disabled children on the family quality of life.

Nepaisant gausių mokslinių tyrimų apie bendruomenes, jų organizacijas, egzistuoja poreikis ir toliau jas analizuoti, siekiant atsakyti į klausimą, kokią įtaką bendruomenių organizacijos, centrai (toliau – BC), jų veikla daro vietos bendruomenių gyvenimui, nes vien BC buvimas dar nerodo jo sukuriamos pridėtinės vertės. Straipsnyje siekiama ištirti, kokią veiklą vykdo bendruomenių centrai ir kokią įtaką jie daro Lietuvos vietos bendruomenėms. Atliktas kiekybinis tyrimas, apklausiant BC vadovus. Gauti rezultatai atskleidė Lietuvos BC veiklos ir jos pobūdžio sąsajas su vietos bendruomenės kultūriniais, socialiniais poreikiais, vietos tradicijomis, disponuojamais žmogiškaisiais, finansiniais, infrastruktūriniais ir kt. ištekliais. Rezultatai leidžia daryti prielaidas, kad BC veikia ir kaip socialinių tinklų vietos bendruomenėje plėtotojas, socialinės tapatybės, vertybių, tradicijų vienas iš formuotojų, be to, vykdantis ir neformalią socialinę kontrolę.