Audit activity is a variety of service industries, and cannot be developed independently of the major trends in this area. A strategicdirection in the development of audit is creation of the international market of auditing services with unified rules and standardsregulating audit, and creation of uniform quality criteria. This article examines the concept of quality audit service, analyzes themain problems of legislative and methodological character in the area of external and internal audit control in Latvia, and considersopportunities and ways of improvement based on international experience. The research results can be applied to construction anddevelopment of the systems of external and internal audit control, which will be providing the most reliable information about thestate of business of companies-customers, their performance and prospects for sustainable development. The financial stability ofa company, confirmed by the independent, objective opinion of an auditor, increases the growth of investments, the price of shares,improves the company’s reputation in the financial market and ultimately contributes to the stable development of a region.
Atliekant tyrimą, siekiama, išnagrinėjus pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui teorines interpretacijas, įvertinti pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui skirtingose šalių grupėse. Rezultatai pagrįsti 28 ES šalių 1995–2014 m. laikotarpio skydo duomenimis. Pirmoje straipsnio dalyje aptarti pajamų nelygybės reiškinio turinys, samprata, apibendrintos pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui teorijos. Antroje straipsnio dalyje sukurti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimo modeliai, pagrįsta vertinimo metodika ir aptariami empiriniame tyrime naudojami kintamieji. Trečioje straipsnio dalyje nustatyta, kad didėjanti pajamų nelygybė daro nevienareikšmį poveikį ekonomikos augimui skirtingais transmisijos kanalais: taupymo, socialinių politinių neramumų. Nustatyta, kad pajamų nelygybė skatino ekonomikos augimą šalių grupėse, kurios pasižymėjo aukštesniu pajamų nelygybės ir šalies išsivystymo lygiu. Kitose šalių grupėse pajamų nelygybė lėtino ekonomikos augimą.
Tyrimo tikslas – išnagrinėjus pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui aplinkos kanalu teorines interpretacijas, įvertinti pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui skirtingose šalių grupėse. Rezultatai pagrįsti 28-ių ES šalių paneliniais duomenimis 1995–2017 m. laikotarpiu. Pirmoje straipsnio dalyje apibendrintos pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui aplinkos kanalu teorijos. Antroje – sutelkti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui aplinkos kanalu vertinimo modeliai, pagrįsta vertinimo metodika ir aptariami empiriniame tyrime taikomi kintamieji. Trečioje dalyje nustatyta, kad didėjanti pajamų nelygybė daro nevienareikšmį poveikį ekonomikos augimui aplinkos kanalu. Nustatyta, kad pajamų nelygybė skatino ekonomikos augimą aplinkos kanalą atskleidžiant sieros oksidų atžvilgiu ir atsinaujinančios energijos dalimi, vertinant bendrą galutinį energijos suvartojimą.
Tyrimo tikslas – sudaryti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingose šalių grupėse. Tyrimo objektas – pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu. Atlikta mokslinės literatūros analizė, mokslinės literatūros apibendrinimas, palyginimas, statistinių duomenų analizė, grupavimas, panelinių duomenų koreliacinė ir regresinė analizė. Vertinant pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui taikomas mažiausių kvadratų metodas. Atliekant ekonometrinę analizę duomenys logaritmuojami, diferencijuojami, apskaičiuojama kintamųjų sąveika. Rezultatai pagrįsti 28 ES šalių paneliniais 1995–2014 m. laikotarpio duomenimis. Nustatyta, kad kreditų rinkos netobulumo kanalu pajamų nelygybė ir didėjantis privataus sektoriaus kreditų lygis skatino ekonomikos augimą visose šalių grupėse, tačiau augantis išsilavinimo lygis neskatino ekonomikos augimo. Jis neskatino ekonomikos augimo ir esant prielaidai, kad nėra pajamų nelygybės.