Klaipėdos universitetas

The purpose of the paper is to analyse various factors influencing the speed of recovery and the return to the Old Normal, i.e., GDP

Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos turizmo klasterių plėtros perspektyvas. Tuo tikslu analizuojama turizmo sektoriaus klasterizacijos svarba tinklaveikos ir vertės eksporto kontekste, pateikiamos turizmo klasterių plėtros gairės Europos regionų ekonomikos vystymo politikoje, atskleisti veikiančių Lietuvos turizmo klasterių veiklos ypatumai ir nustatomos jų plėtros prielaidos. Klasterizacijai ilgą laiką neskirta pakankamai mokslo tyrėjų dėmesio, tačiau ieškant naujų konkurencijos formų iškelta idėja, kad ekonominės bendrystės fenomenas ir partnerystės formų įvairinimas leidžia sukurti naujas prielaidas atsirasti naujoms verslo ir neverslo organizacijų sąveikoms, ir jų pagalba galima išplėsti verslo žinių ir patirties sklaidą, spartinti inovacijų diegimą, naujų produktų kūrimą ir jų popularinimą turizmo sektoriuje. Pasaulio Turizmo Organizacija prie Juntinių Tautų skelbia, kad turizmo sektoriaus klasterizacija yra viena iš sąlygų užtikrinti Europos regionų ekonomikos vystymą(si). Siekiant didinti regionų patrauklumą, racionalūs sprendimai – modernizuoti viešąją infrastruktūrą, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, vykdyti tarptautinius projektus ir siekti verslo kooperacijos bei vertės eksporto. Pasitelkiant turizmo išteklių ir objektų bei iniciatyvų visumą, klasterių veiklos tampa naujos vertės kūrimo priežastimi, didėja verslo organizacijų ekonominis gyvybingumas, atsiranda galimybės vykdyti turizmo produktų sklaidą ir rinkodarą. Turizmo klasterių plėtra yra nuolatinė galimybių paieška verslo organizacijoms padėti klestėti tam tikruose turizmui, rekreacijai ar poilsiui patraukliuose regionuose. Veikiančių smulkaus verslo (gamybos ir paslaugų) įmonių skaičius Lietuvos turizmo regionuose yra svarbus siekiant užtikrinti klasterizacijos siekius. Klasterių veiklai ir plėtrai svarbūs keli aspektai – jų veiklą lemiantys reikalavimai (artumas, sąveika, ryšių kiekis ir ribinis narių skaičius), bendra ekonominė veikla (verslo kooperacija) ir konkurencinė galia. Svarbu, kad turizmo produktai būtų reikalingi, lengvai randami, kokybiški, skirtingi ar unikalūs. Siekiant užtikrinti teigiamus turizmo sektoriaus rezultatus, turizmo klasterių plėtros sąlygų vertinimui pasitelkta bendroji Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinių–norminių dokumentų, Europos Komisijos programinių ataskaitų ir mokslinių studijų apžvalga, jų rezultatų interpretavimas ir vertinimas, atlikta mokslinės ir metodinės literatūros apžvalga Lietuvos turizmo klasterių plėtros klausimu, atlikta Lietuvos turizmo plėros 2014–2020 metų programos priemonių apžvalga, skirta vertinti numatytų priemonių poveikį skatinant Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą plėtojant turizmo infrastruktūrą ir gerinant turizmo paslaugų kokybę, bei ypatingą dėmesį skiriant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, klasterizacijos ir integruotos rinkodaros įgyvendinimui.

Based on sixteen Polish provinces the author discusses, explores, evaluates and diagnoses the regional disparities in development of Poland’s provinces. First, four fields are studied, such as: demographic potential, social development, economic development and technical infrastructure. Next, the author compares sixteen Polish provinces in relation to the level of synthetic measure of socioeconomic development. Research covers the years 2006, 2010 and 2015 and has been conducted using statistical material provided by the Central Statistical Office. The research tools used in the article include literature studies, descriptive analysis and selected methods of multivariate comparative analysis. Multivariate comparative analysis has proved that Mazovia Province is a leader in terms of demographic potential and economic development, while Silesia Province takes the first position in both social development and technical infrastructure. The highest levels of synthetic measure of socioeconomic development have been observed in Mazovia Province and Silesia Province. In addition, the author presents theoretical aspects of socioeconomic development and discusses the relevance of regional policy.

The Circular Economy (CE), as a possible transformation of economies, became very popular and widely discussed from 2015 when the worldwide importance of ecological preservation became highly in demand. To be able to implement the circular economy concept in various economies, its importance and prepared alterations to government regulations have to be widely discussed, and at the same time businesses and consumers have to prepare to live and work in the new paradigm. Consumers have to note the additional value of circular products and services, and their positive impact on health and the environment. Businesses will only start changing when they realise that new business models are available and they can keep profitability at the same level, even though consumption in general might change. The main aim of this article is to perform a theoretical analysis of the impact of the circular economy on a state’s economy. The main tools used for the research in the article were analysis, comparison and the summary of scientific literature. The article overviews possible changes and their impact on state economics in the future.