Lietuvos žemės ūkio sektoriuje vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems veikti rinkos sąlygomis sudėtinga. Tad norėdami įgyti konkurencinį pranašumą, valdyti žemės ūkio produkcijos rinkas, gerinti produkcijos kokybę, spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, turi jungtis į didesnius darinius – steigti kooperatyvus ir gamintojų organizacijas. Tyrimu siekta atskleisti gamintojų organizacijų (GO) raidą ES šalyse ir pasiūlyti būdų, kaip sparčiau vystytis Lietuvoje? Darbe atlikta ekonominės literatūros ir teisinės dokumentacijos žemės ūkio produkcijos rinkų reguliavimo ir žemdirbių kooperatyvų klausimais analizė. Taikytas iš dalies standartizuotas interviu su Lietuvos ir Airijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos kooperatyvų bei GO vadovais ir specialistais. Siekiant aktyvinti kooperatyvus ir GO, būtina parengti ir priimti ilgalaikę strategiją, kurioje numatyti gamintojų organizacijų plėtros kryptis ir pagrindines priemones: produkcijos realizavimas, ūkininkų ir kooperatyvų vadovų mokymai (konsultavimas), paramos gavimo supaprastinimas ir kt.
Straipsnyje iš metodologinių pozicijų aptariami paskaitų, vykdomų auditorijose, ir nuotolinių paskaitų teigiami bei neigiami aspektai. Aptariamos vadybos nuotolinių studijų galimybės, kuo šios studijos skirias nuo kontaktinių studijų. Pateikiamos autorių diskusinės nuostatos dėl nuotolinių studijų. Konstatuojama, kad pasaulyje, visuomenėje vykstant esminiams pokyčiams, būtina keistis ir universitetams.