Klaipėdos universitetas

Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir Estijos priešgaisrinių bei gelbėjimo pajėgų organizavimo modeliai. Priešgaisrinių ir gelbėjimo

There is a wide range of rehabilitation programmes for the blind and visually impaired in Western countries, but these vary greatly in content and application, and no single ‘gold standard’ has been established, despite attempts to set such standards. In Lithuania, the policy for rehabilitation services for the blind and visually impaired began to be implemented in 2017. A qualitative research approach was chosen to determine the need for services and project activities for the blind and visually impaired, and to identify implementation shortcomings. Semi-structured interviews were conducted with five blind or visually impaired people and four of their family members. The results of the research revealed that the blind and visually impaired faced complex psychological and social problems before participating in the social rehabilitation programme for the blind. It was found that there is a lack of coordination in the transmission of information between health-care institutions, municipal social institutions and NGOs. Patients are forced to seek information on their own, which reduces accessibility, acceptability, and the effectiveness of rehabilitation interventions. Many of the research participants received services quite late, and, according to the informants, the social rehabilitation programme for the blind had quality shortcomings.

Straipsnyje siekiama išanalizuoti ir palyginti Angliją ir Lietuvą personalizuotų psichosocialinių paslaugų kontekste. Tyrimas atskleidė, kad Anglijoje psichosocialinių paslaugų personalizacija tiek politiniu, tiek praktiniu lygmenimis sėkmingai įgyvendinama ir plėtojama, tuo tarpu Lietuvoje psichosocialinės paslaugos apskritai yra tik pradinėje vystymosi stadijoje, jos nėra visiškai integruotos į onkologinių ligonių sveikatos priežiūros sistemą, nepakankamai dėmesio skiriama holistiniams ligonių poreikiams. Tačiau, nors politiniu lygmeniu apie personalizaciją Lietuvoje nekalbama, analizės rezultatai rodo, kad jai įgyvendinti gali būti sudarytos palankios sąlygos, stiprinant valstybinių institucijų ir NVO bendradarbiavimą. Straipsnio pabaigoje autoriai pateikia teorinį personalizuotų psichosocialinių paslaugų teikimo modelį, pagrįstą Lietuvos praktika.

Straipsnyje aptariamas paradoksas,susijęs su regionų programų vertinimu ir regionų sanglauda Europos Sąjungoje: augantregionų programų vertinimo skaičiui, regionų sanglauda nedidėja. Jei jauįmanoma apskaičiuoti regionų sanglaudos politikos rezultatus ir poveikį, taikodėl neįmanoma paskatinti jos plėtotės ir išmatuoti taip, kad taptų akivaizdu,jog ji didėja? Arba kažkas negero vyksta su regionų sanglaudos politika, arbasu jos matavimais. Kol kas mes krypstame į blogų matavimų diskursą: tai, kąvertiname, ir tai, kaip vertiname, priklauso nuo vertinimo metodologijų. Tai labaipopuliarus požiūris. Jį straipsnyje bandome išplėsti, eksperimentuodami sunaratyvų teorija. Taikydami dispozityviąją analizę penkiuose straipsnioskyriuose iliustruojame prasmių kūrimo procesą, išryškiname keletą bendrųpamirštų prasmių ir reikšmių, kurios susijusios su regionų programų vertinamųjųveiksmų multidiscipliniškumu.

Lietuvos narystė ES implikavo pokyčius įvairiose valstybės valdymo srityse, taip pat ir valstybės tarnyboje. Straipsnyje aptariami narystės laikotarpiu vykę arba inicijuoti pokyčiai Lietuvos valstybės tarnybos sistemoje vertinant jų atitiktį bendriems Europos administravimo principams. Daugiausia dėmesio skirta XVII LR Vyriausybės iniciatyvai reformuoti valstybės tarnybos sistemą, kurią per visą narystės laikotarpį galima pavadinti vienu ryžtingiausių žingsnių vykdant reformą. Vis dėlto ne visi Vyriausybės pasiūlymai valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių administravimo klausimu artimi proeuropietiškų administracinių principų ir vertybių institucionalizavimui. XVII LR Vyriausybės iniciatyvomis valstybės tarnybos optimizavimo, darbo užmokesčio ir priėmimo į valstybės tarnybą klausimais siekta depolitizuoti valstybės tarnybą, akcentuojant profesionalizmą, taip atliepiant bendrus Europos viešojo administravimo principus. Tačiau vykdomosios valdžios politinis elitas, nors ir įžvelgė valstybės tarnautojų mokymo efektyvumo trūkumą, nebandė ieškoti galimybių, kaip gerinti mokymo kokybę, o į įstatymo projektą įtraukė pataisas, mažinančias mokymų valstybės tarnyboje prieinamumą ir būtinumą, be to, nepateikė jokių reikšmingų pasiūlymų, kaip tobulinti aukštesniosios valstybės tarnybą.