Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje aptariama bibliotekų personalo kvalifikacijos tobulinimo problematika. Akcentuojamos pasaulinės tendencijos, kai ypač aktualios yra IRT kompetencijos ir jų tobulinimas, nes padeda bibliotekoms teikti šiuolaikiškas ir aktualias paslaugas, kurios tenkina lankytojų ar jų paslaugų vartotojų poreikius bei lūkesčius. Lietuvoje laikomasi tokio paties požiūrio, tik bibliotekininkų kvalifikacijos ir IRT kompetencijų tobulinimas kol kas fragmentiškas, nenuoseklus, neindividualizuotas ir vykdomas daugiausia projektinių uždavinių bei finansavimo pagrindu. Nėra kriterijų ir metodikų, kurios padėtų nustatyti, kokias IRT kompetencijas bibliotekininkas yra įgijęs ir kokio jos lygio, kaip atsižvelgiant į tai planuoti jo kvalifikacijos tobulinimą. Lietuvoje neatlikta tyrimų, kurie būtų įvertinę, kokios IRT kompetencijos aktualiausios bibliotekininkams pareigų aspektu, atliekant kasdienes darbo funkcijas, kokio jos turi būti lygio, atsižvelgiant į pareigas, koks IRT kompetencijų poveikis visapusiškai tobulinant kvalifikaciją. Siekiant gerinti Klaipėdos regiono bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo procesą ir spręsti šias problemas, vykdytas kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Šiame straipsnyje dėmesys sutelktas ties kokybiniu tyrimu, kuris leido nustatyti, kad bibliotekininkų IRT kompetencijoms vertinti galima adaptuoti ne bibliotekoms skirtą metodiką, ja remiantis pateikti svarbiausių visoms pareigybėms IRT kompetencijų sąrašą, į kurį įtrauktos ir kompetencijos, padedančios visapusiškai tobulinti kvalifikaciją. Kokybinio tyrimo rezultatai sudarė prielaidas vykdyti išsamesnį kiekybinį tyrimą. Pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Socialinio verslo poveikis ekonomikai, darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui, regiono vystymuisi – pastaruoju metu tiek pasaulio, tiek ir Lietuvos tyrėjų bei praktikų darbuose moksliniame ir praktiniame kontekstuose dažnai analizuojama tematika. Socialinis verslas dar gana naujas darinys verslo, verslininkystės istorijoje. Šiame straipsnyje aptariami teoriniai socialinio verslo konstruktai, analizuojami teisiniai jo reguliavimo Lietuvoje klausimai. Pristatomi atlikto kokybinio tyrimo, taikant iš dalies struktūruoto interviu metodą, rezultatai. Atliekant tyrimą apklausti socialinio verslo Lietuvoje atstovai, kurie nurodė esmines problemas ir iššūkius, kurių kyla socialiniam verslui. Pagrindiniai iššūkiai – socialinių verslų teisinis statusas, finansinių išteklių, būtinų socialinio verslo plėtrai, stoka, menkas socialinio verslo žinomumas visuomenėje, žinių ir kompetencijų stoka plėtojant socialinį verslą.

Skaitmeninimo ir naujų technologijų diegimo sparti plėtra bei COVID-19 pandemijos metu įvairiose valstybėse vykę įmonių veiklų ribojimai paskatino elektroninės komercijos plėtrą. Straipsnyje, taikant mokslinės literatūros palyginamosios analizės, sisteminimo ir apibendrinimo metodus, nagrinėjami elektroninės komercijos platformų sėkmę lemiantys veiksniai. Tyrimo tikslas – nustatyti, kurie veiksniai lemia elektroninės komercijos platformų sėkmę. Atlikta mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad elektroninės komercijos sėkmę lemia: efektyvus elektroninės parduotuvės sistemos veikimas, patogi vartotojo aplinka, padedanti kurti puikią vartotojo patirtį, personalizuoti pasiūlymai, lengvai ir aiškiai pateikiama informacija, galimybė įsigyti prekę ar paslaugą atliekant kuo mažiau žingsnių, prekių nuotraukos ir vizualizacijos, vaizdo apžvalgos ir kiti veiksniai. Organizacijos, atsižvelgusios į minėtų veiksnių svarbą, gali tikėtis savo veiklos augimo, t. y. optimalaus klientų pasitenkinimo, didesnio jų srauto, pakartotinių ir daugkartinių pirkimų, kurie, tikėtina, lems augančią apyvartą ir pelną.

Straipsnyje analizuojami darnaus vystymosi įgūdžiai ugdymo įstaigose. Atliktas ugdymo įstaigų veiklų ekspertinis ir poveikio aplinkai vertinimas, taikant ekologinio pėdsako metodą. Skatinant ugdymo įstaigų bendruomenes domėtis aplinkos apsauga ir ugdyti darnaus vystymosi įgūdžius, nuo 2015 metų vykdoma Darnios mokyklos programa, kur dalyvauja įvairių lygių Lietuvos ugdymo įstaigos (nuo ikimokyklinio, bendrojo, profesinio lavinimo iki neformaliojo ugdymo) ir joje dirbantys (besimokantys) bendruomenės nariai. Darnaus vystymosi įgūdžiai analizuoti, įgyvendinant naujas praktines veiklas, kurios mažino ugdymo įstaigų ekologinį pėdsaką. Tyrimas atskleidė, kad aktyviausios bendruomenės buvo tos, kurios į veiklas įtraukė daugiau dalyvių ir socialinių partnerių. Darnaus vystymosi įgūdžių formavimo procesas sudarė sąlygas į aplinkosauginio ugdymo veiklas įtraukti įvairaus amžiaus ir grupių žmones. Vykdytos aplinkosauginės priemonės bendruomenėms padėjo aktyviau dalyvauti vykdant aplinkosauginius projektus ir suprasti poveikio aplinkai pasekmes. Dalyviai atsakingiau vertino aplinką ir stengėsi labiau tausoti išteklius.

Klasikinė logistika akcentuoja produktų judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo, daugiausia dėmesio skiriant transportavimui, sandėliavimui ir atsargų valdymui. Krovinių vežėjai siekia teikti transporto paslaugas mažesnėmis sąnaudomis, tuo suinteresuoti ir jų klientai, tačiau galutiniai vartotojai mažai domisi tuo, kaip produktai gabenami, kokios miestuose spūstys, oro tarša, triukšmas. Ypač neigiamai miestų aplinką veikia dabartinis miesto prekių paskirstymo organizavimas. Žalioji logistika bando suderinti veiksmingą transportavimą su aplinką tausojančiomis miesto logistikos sistemomis. Šiame straipsnyje siekiama ištirti žaliosios logistikos svarbą vartotojų požiūriu. Norint atskleisti Lietuvos vartotojų požiūrį mažiau taršios logistikos taikymą transporto įmonėse, atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vartotojai menkai suvokia žaliosios logistikos termino esmę, nors beveik visi apklaustieji teigė, kad transporto įmonės privalo prisidėti prie aplinkosaugos problemų mažinimo.

Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančius veiksnius neapibrėžtumo sąlygomis skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose. Atliktas tyrimas trijose Lietuvos verslo organizacijose atskleidė, kad net ir skirtingos darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančios priežastys lemia panašias pasekmes. Nustatyta, kad įtampa, perdegimas, nusivylimas ir kitos darbuotojų savivertės mažėjimo išraiškos tiesiogiai veikia darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklą ir jos efektyvumą. Darbuotojas nepajėgus atstovauti įmonės interesams, jeigu negeba atstovauti pačiam sau. Būtent pasitikėjimas savimi, kitaip savivertė, yra veiksmingos individo ir organizacijos sąveikos pagrindas. Savivertės mažėjimo priežastis – neapibrėžtumo nulemti savęs atstovavimo apribojimai. Šiandiena tai aktualu visoms organizacijoms, nes visas paveikė užsitęsusi COVID-19 pandemija, globalūs ekonominiai pokyčiai, socialinio bendravimo ir komunikacijos iššūkiai.

Nuo 2017 metų įsigaliojus ES Direktyvai 2014/95/EU, kai kurioms ES įmonėms socialinės atsakomybės atskleidimas tapo privalomas, tad aktualu ištirti, kaip įmonės, taip pat ir bankai, laikosi šio reguliavimo ir nuo ko jis priklauso. Straipsnio tikslas – ištirti privalomo Lietuvos bankų socialinės atsakomybės atskleidimo 2015–2019 metais lygį ir veiksnius. Taikyta atliktų empirinių tyrimų apžvalga, palyginamoji analizė, tyrimui atlikti – statistinė analizė, koreliacija, regresija. Sukūrus socialinės atskaitomybės atskleidimo indeksą, atlikta penkių didžiausių Lietuvos bankų socialinės atsakomybės ataskaitų turinio analizė. Bankai 2015–2016 metais savanoriškai atskleidė socialinę atsakomybę, tačiau nuo 2017 metų kai kuriuose bankuose atskleidimas buvo nepakankamas. Bankai pateikė daugiau informacijos bendromis, o ne konkretaus bankų sektoriaus temomis. Hipotezės dėl banko turto ir ataskaitų puslapių skaičiaus poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui pasitvirtino, tuo tarpu hipotezės dėl banko pelningumo ir kapitalo pakankamumo santykio poveikio socialinės atsakomybės atskleidimui nepasitvirtino.

The current tendencies in global society are clear: the internationalisation of studies in HEIs, the expansion of the labour market, foreign employees with a different cultural background in almost all organisations, etc. A successful professional life depends on the readiness of people to be open to global changes and innovation. Intercultural communication may lead to openness and a better preparation for a future career. This form of communication strengthens a positive attitude towards new trends in the labour market, global business, immigrants and foreigners. In addition, intercultural communication can be used to promote the local culture to others, and to become familiar with remote cultures. This article reveals the importance of intercultural communication for careers, and presents students’ perspectives. According to the results of the survey, intercultural communication is beneficial for personal development: it strengthens qualities such as self-esteem and confidence, and can form new abilities such as critical thinking, problem solving and teamwork. This type of communication provides students with more opportunities to study abroad, and ensures a competitive advantage in business. As students noted, intercultural communication should be practised constantly, and its beneficial aspects have a positive impact on the broader world-view, cultural awareness and career prospects.

Straipsnyje analizuojama verslo verslui paslaugų specifika ir klientų aptarnavimo kokybės veiksniai. Siekiama įvardyti klientų aptarnavimo kokybę lemiančius veiksnius, jų svarbą kuriant ir diegiant aptarnavimo kokybės priežiūros sistemas; pateikiamas klientų aptarnavimo kokybės priežiūros modelis, apimantis penkias vertinimo sritis: (1) potenciali paslaugų teikėjų kokybė; (2) tiesiogiai aptarnaujančių darbuotojų darbo kokybė; (3) aptarnavimo proceso kokybė; (4) techninė kokybė ir (5) pasiekto rezultato kokybė. Daroma prielaida, kad siūlomas aptarnavimo kokybės priežiūros vertinimo modelis įgalintų verslo verslui paslaugų teikėjus visapusiškai užtikrinti klientų aptarnavimo kokybės priežiūrą.