Regional Formation and Development Studies

Pastebima, kad vis dažniau įvairūs neuromokslų elementai pritaikomi praktikoje vartotojams to nesuprantant. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti nuostolių baimės efekto pritaikymo galimybes praktikoje. Straipsnyje, taikant mokslinės literatūros sisteminimo, lyginamosios analizės ir atvejo metodus, identifikuoti teoriniai aspektai ir nustatytos pagrindinės strategijos, siekiant atskleisti nuostolių baimės efekto pritaikymo galimybes. Išsiaiškinta, kad nuostolių baimės efektą galima pritaikyti komercinėje srityje, taikant išbandymo garantijos ir nemokamos bandomosios versijos strategijas. Šios strategijos taikomos, atsižvelgiant į nuostolių baimės efekto pagrindinį principą: asmuo siekia išvengti galimų nuostolių. Pritaikant šią savybę neurorinkodaroje gali būti manipuliuojama vartotojų priimamais sprendimais, skatinant juos įsigyti prekę / paslaugą ar pratęsti jos vartojimą. Taigi straipsnyje nuosekliai ir konkrečiai (su praktiniais pavyzdžiais) pateikiamos nuostolių baimės efekto pritaikymo galimybės ir viso to pasekmės.

Straipsnyje analizuojamos neuroekonomikos teorinės koncepcijos, pagrindiniai aspektai ir nustatytos esminės sąsajos su neurorinkodara. Kita vertus, pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas nuostolių baimės efekto analizei neuroekonomikos aspektu. Nors mokslininkai diskutuoja apie nuostolių baimės efektą, jo svarbą neuromokslams, tačiau pastebimas tokio pobūdžio tyrimų trūkumas Lietuvoje. Taigi šis straipsnis skiriamas išsamesnėms nuostolių baimės efekto teorinio pobūdžio interpretacijoms neuroekonomikoje. Siekiama, išanalizavus teorinius aspektus, atlikti nuostolių baimės efekto analizę neuroekonomikos aspektu, taikant mokslinės literatūros sisteminimo, lyginamosios analizės ir atvejo (nuostolio baimės efekto) metodus, bei pateikti pagrindines teorines interpretacijas. Atlikus analizę sistemiškai pateikiamos teorinės nuostolių baimės efekto interpretacijos neuroekonomikoje, identifikuotos smegenų sritys, susijusios su iracionalių ekonominių sprendimų priėmimu ir išsiaiškinta, kad neuroekonomika gali paaiškinti nuostolių baimės efekto pasireiškimą.