Regional Formation and Development Studies

Medijų ekologija neatsiejama nuo visuomenės vystymosi ir asmens socializacijos procesų. Medijų ekologija iliustruoja infosferos srityje veikiančių medijų, visuomenės ir asmens sąveikos procesus, kurie gali būti „saugūs“ ir ekologiški techniniu, komunikaciniu bei psichofiziniu požiūriais. Medijų ekologija neatsiejama nuo komunikacijos procesų, kurie vyksta ir fizinėje, ir mentalinėje erdvėje. Jos sritys: ekogamtinė, ekofizinė ir ekoemocinė. Ekoemocinė sritis nukreipta į medijų ir asmens sąveiką, kur akcentuojamas medijų turinio / tekstų poveikis emocinei ir pažintinei (kognityvinei) patirčiai. Taigi ekoemocinės srities orientyras – pozityvi medijinė patirtis, neatsiejama nuo medijinės kompetencijos.

Straipsnyje,remiantis mokslinių šaltinių metaanalizės, mišrios analitinės sintezės,interpretacinio modeliavimo metodais, bandoma atskleisti esmines tinklaveikos,kaip šiuolaikinio viešojo valdymo etapo, tipologijos raiškos formas, tyrimodėmesį sutelkiant į kompleksinį naujojo viešojo valdymo pobūdį, įvertinanttinklaveikos tyrimų metodologinį reikšmingumą, veiklos metodologiją traktuojantkaip viešųjų struktūrų tyrimo ir veiklos valdymo logiką. Straipsnio autoriaiaptaria naujojo viešojo valdymo evoliucijos procesus, kai vis svarbesnė tampavaldymo pokyčių kokybė, į rezultatus nukreipta veiklos vadyba, inovaciniųvaldymo sprendimų rengimas ir įgyvendinimas.