Neuroekonomika, neurorinkodara, neuroetika – neuromokslų šakos, kurios yra ne tik aktualios, bet ir suteikia galimybę kitu aspektu pažvelgti į tiriamą reiškinį. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas nuostolių baimės efektui. Straipsnyje atliekama minėto reiškinio kompleksinė analizė, atsižvelgiant į neuroekonomikos, neurorinkodaros ir neuroetikos principinius aspektus. Atlikus kompleksinę analizę, išsiaiškinta, kad nuostolių baimės efektas gali būti analizuojamas trijų tarpdisciplininių mokslų kontekste, siekiant paaiškinti iracionalius individo sprendimus (neuroekonomikos tyrimų laukas); pritaikant neurorinkodaros mokslo principus gali būti pasitelkta manipuliacija ir poveikio vartotojams strategijos, nukreiptos į atitinkamą individo elgseną. Kita vertus, pasitelkus neuroetikos mokslą, gali būti nagrinėjamos individo ir visuomenės etinės, teisinės, socialinės problemos. Svarbu tai, kad nuostolių baimės efekto perspektyvas galima sieti su neuroekonomikos, neurorinkodaros ir neuroetikos sinergija bei tarpusavio darna.
Straipsnyje analizuojamos neuroekonomikos teorinės koncepcijos, pagrindiniai aspektai ir nustatytos esminės sąsajos su neurorinkodara. Kita vertus, pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas nuostolių baimės efekto analizei neuroekonomikos aspektu. Nors mokslininkai diskutuoja apie nuostolių baimės efektą, jo svarbą neuromokslams, tačiau pastebimas tokio pobūdžio tyrimų trūkumas Lietuvoje. Taigi šis straipsnis skiriamas išsamesnėms nuostolių baimės efekto teorinio pobūdžio interpretacijoms neuroekonomikoje. Siekiama, išanalizavus teorinius aspektus, atlikti nuostolių baimės efekto analizę neuroekonomikos aspektu, taikant mokslinės literatūros sisteminimo, lyginamosios analizės ir atvejo (nuostolio baimės efekto) metodus, bei pateikti pagrindines teorines interpretacijas. Atlikus analizę sistemiškai pateikiamos teorinės nuostolių baimės efekto interpretacijos neuroekonomikoje, identifikuotos smegenų sritys, susijusios su iracionalių ekonominių sprendimų priėmimu ir išsiaiškinta, kad neuroekonomika gali paaiškinti nuostolių baimės efekto pasireiškimą.