Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos identitetas Europoje, pateikiant įžvalgas civilizacijų ir istorinės perspektyvos kontekste. Pateikiama įžvalgų apie civilizacijų įtaką šalies identitetui ir regionų skirstymo problemas, atskleisti šalies identiteto formavimosi aspektai, analizuojant praeities ir dabarties politinius įvykius. Mokslinės literatūros analizė ir sintezė atskleidė, kad Lietuvai reikėtų imti pavyzdį iš Vidurio Europos šalių. Dėl bendros istorinės patirties, kultūros, tikslų ir mentaliteto derėtų labiau save sieti su Centrinės Europos valstybėmis – Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija.

Straipsnyje atskleidžiamas įvairiapusis požiūris į verslumo atmosferos problemas Lietuvoje. Steigiant „startuolius“ susiduriama su veiksniais, kurie susiję tarpusavyje ir lemia verslo aplinkos pokyčius. Sudarytas adaptyvumo modelis gali sistemiškai padėti „startuolių“ steigėjams geriau suprasti verslumo aplinką, įvertinus verslumo atmosferos veiksnius, ir greičiau prisitaikyti prie verslo sąlygų sprendžiant problemas. Atliekant kiekybinį tyrimą 226 respondentai („startuolių“ steigėjai) įvertino verslumo atmosferos veiksnius, kurie daro įtaką „startuolių“ steigimui Lietuvoje. Nustatytos pagrindinės „startuolių“ steigimo problemos: nepakankamos kreditavimo galimybės steigti „startuolius“; „startuolių“ steigimo regionuose rėmimas nėra prioritetinė Vyriausybės veikla; švietimo ir mokymo įstaigose nesuteikiama pakankamai informacijos apie verslumo svarbą, naujų įmonių ir inovacijų kūrimo galimybes; nepakanka organizacijų, kurios padėtų sėkmingai steigti „startuolius“; nepakankama intelektinės nuosavybės apsauga; kūrybiškumas ir inovatyvumas dar nėra svarbiausi verslo kultūros bruožai Lietuvoje; kyla problemų ir bendradarbiaujant su viešosiomis organizacijomis bei kitais verslo subjektais. Šioms problemoms spręsti siūlomas adaptyvumo modelis, kurio privalumas – funkcionalumas ir sisteminis požiūris į analizuojamas „startuolių“ steigimo problemas.

Darnia plėtra siekiama išsaugoti ne tik dabarties žmonijos, bet ir ateities kartų galimybes tenkinti savo poreikius, pagrįstus žmogaus vertybėmis. Siekdamas darnios plėtros, žmogus negali ignoruoti socialinių ir ekonominių aspektų, nes tai tampa jo gerovės pagrindu, kartu saugant gamtą su visais jos ištekliais. Ekologinis švietimas padeda suvokti esamos ekologinės problematikos, pasiekusios kritinį lygį, mastą ir pavojus. Dėl klaidingo požiūrio į ekologinį švietimą daugelis žmonių turi menkai išvystytą poreikį praktiškai spręsti ekologines problemas, nes požiūris į gamtą dažnai yra vartotojiškas. Siekiant formuoti ekologinį sąmoningumą, reikia žmonių, kurie išmanytų ekologiją, būtų racionaliai mąstantys, gebėtų priimti teisingus, pagrįstus sprendimus. Tai kelia naujus uždavinius švietimo sistemai, kurių sprendimas padės teigiamai keisti socialines ir ekologines sąlygas, politinį ir ideologinį gyvenimą. Švietimas, išryškinantis žmogaus dorybes, prisidedantis prie visuomenės raidos, suteikiantis žinių apie žmogaus savigarbą, charakterį ir socialinę elgseną, tampa akstinu gelbėti pasaulį. Ekologinio švietimo ir ekologinės kultūros potencialo derinys gali ir turi būti pagrindas, ugdant šiuolaikinio žmogaus sąmoningumą ir jo kūrybinę mąstyseną.

Straipsnyje nagrinėjamos jūrų žuvininkystės sektoriaus, kaip regioninio verslo, problemos ir perspektyvos. Įvertinta jūrų žuvininkystės sektoriaus būklė, problemos ir numatytos galimos perspektyvos. Straipsnyje apibendrinta informacija, pateikta žuvininkystės sektoriaus norminiuose aktuose ir dokumentuose, statistinė informacija, moksliniai straipsniai bei informacija iš įvairių seminarų. Pateikta siūlymų galimoms perspektyvoms įgyvendinti.