Regional Formation and Development Studies

Pagrindinė politikos Europos Sąjungos regionų plėtros problemai spręsti dalis turėtų būti atitinkama regionų raidai skirta inovacijų politika, numatant joje įvairias regioninio ir tarptautinio konkurencingumo inovacijų srityje plėtojimo formas, tinkamas skatinti socialinę ir ekonominę raidą. Šiuo metu Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra tarp pradedančiųjų inovatorių ir savo inovacinę veiklą plėtoja lėčiausiai. Straipsnyje nagrinėjama inovacijų svarba siekiant šalies konkurencingumo, analizuojama inovacinio indekso, kaip matavimo priemonės, struktūra, vieno iš prioritetinių Europe 2020 tikslų siekimo rodikliai, atliekama Lietuvos inovacinės veiklos tendencijų, stipriųjų ir silpnųjų pusių analizė, pateikiamos tobulinimo gairės siekiant regioninio ir pasaulinio konkurencingumo.

Straipsnyje apžvelgiami Baltijos jūros uostai, jų krovos mastai nuo 2006 iki 2012 metų. Aptariama importo ir eksporto per uostus struktūra, krovinių sudėtis ir jų kaitos tendencijos. Lyginami Rytų Baltijos uostai (Primorsko, Ust Lugos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado, Talino, Ventspilio, Rygos, Liepojos, Būtingės, Klaipėdos), kurie tarpusavyje konkuruoja nuolat tobulindami krovos technologijas, infrastruktūrą, siekdami pritraukti daugiau tranzitinių krovinių. Analizuojama šių uostų krovos sudėtis, vertinant jų ekonominį geografinį konkurencingumą. Atlikta uostų hierarchinė klasterinė analizė. Rytų Baltijos uostai suskirstyti į 4 klasterių grupes, kurios yra unikalios pagal vertinamus kriterijus ir jų statistines reikšmes. Be to, atlikta krovos uostuose realistinė prognozė iki 2025 metų. Nustatyti ir apibūdinti Klaipėdos uosto ekonominio geografinio konkurencingumo veiksniai Rytų Baltijos uostų kontekste.

Straipsnyje analizuojama jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, karjeros projektavimoproblema. Jauno žmogaus integracija į darbo rinką priklauso nuo daugelio individualių, socialinių,ekonominių veiksnių. Karjeros projektavimas yra vienas iš profesinę sėkmę lemiančių veiksnių.Aiškus siekiamų tikslų ir konkrečių uždavinių sau iškėlimas, optimaliai suplanuota ir lanksti jųįgyvendinimo sistema padeda įgyti pranašumą konkurencinėje darbo rinkos aplinkoje. Straipsnyjepristatomi tyrimo su jaunais bedarbiais, turinčiais aukštąjį išsilavinimą, rezultatai. Tyrimas atliktas remiantis pozityvizmo paradigma, taikant kiekybinio tyrimo metodą, geriausiai tinkantį tirti jaunų bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, požiūrį į karjeros projektavimą, identifikuoti šį reiškinį lemiančius veiksnius. Nustatyta, kad jaunus bedarbius projektuoti savo karjerą skatina nuolat kintanti ekonominė situacija, statusas visuomenėje, nuolatinio mokymosi galimybės. Išsilavinusio jaunimo karjeros projektavimui teigiamos įtakos turi individualios savybės: atsakingumas, aktyvumas, smalsumas ir kt., taip pat gebėjimai planuoti ir valdyti karjerą. Karjeros projektavimą apsunkina pasirinktai profesijai būtinų savybių stoka, savo jėgų ir galimybių pervertinimas, praktinių profesijos žinių bei įgūdžių trūkumas, darbo rinkos tendencijų nežinojimas.

Straipsnyje aptariami inovacijų diegimo žingsniai, kaip galima būtų tobulinti šį procesą. Inovacijų diegimo žingsnių tobulinimas – tai nuolatinis aktyvus procesas, keliant naujas idėjas, įvertinant jų veiksmingumą ir priimant sprendimus dėl jų diegimo bei kontroliuojant vykdymo eigą. Privačiose sveikatos priežiūros įstaigose inovacijų diegimo žingsniai nepakankamai tyrinėjami. Šiuo tyrimu siekiama, aprašius inovacijų diegimo žingsnius, išsiaiškinti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų nuomonę apie inovacijų diegimo žingsnių tobulinimo poreikį. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 152 respondentai: gydytojai, slaugytojai, laborantai. Pasirinktas netikimybinis tiriamų grupių parinkimo būdas – atsitiktinis. Tyrimo instrumentas – anoniminė (bevardė) anketa, kurioje pateiktais teiginiais siekiama nustatyti inovacijų diegimo padėtį ir proceso tobulinimo poreikį. Tyrimas atliktas privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje Klaipėdos mieste. Nustatyta, kad tirtoje sveikatos priežiūros įstaigoje būtina tobulinti inovacijų diegimo (3-ias žingsnis) idėjų pateikimą ir įgyvendinimo kontrolę (8-as žingsnis). Įstaiga turėtų skatinti darbuotojų įsitraukimą į inovacijų diegimo procesą, didinti jų motyvaciją, tobulinti inovacijų diegimo kontrolės formą, tai drausmintų darbuotojų veiklą. Nuolat tobulinami inovacijų diegimo žingsniai suteikia daugiau galimybių įstaigai stebėti savo inovacinę veiklą, įvertinti pranašumus ir trūkumus, laiku atlikti koregavimo veiksmus. Tai lemia inovatyvią, efektyvią, kokybišką įstaigos veiklą.