Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje apžvelgiami Baltijos jūros uostai, jų krovos mastai nuo 2006 iki 2012 metų. Aptariama importo ir eksporto per uostus struktūra, krovinių sudėtis ir jų kaitos tendencijos. Lyginami Rytų Baltijos uostai (Primorsko, Ust Lugos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado, Talino, Ventspilio, Rygos, Liepojos, Būtingės, Klaipėdos), kurie tarpusavyje konkuruoja nuolat tobulindami krovos technologijas, infrastruktūrą, siekdami pritraukti daugiau tranzitinių krovinių. Analizuojama šių uostų krovos sudėtis, vertinant jų ekonominį geografinį konkurencingumą. Atlikta uostų hierarchinė klasterinė analizė. Rytų Baltijos uostai suskirstyti į 4 klasterių grupes, kurios yra unikalios pagal vertinamus kriterijus ir jų statistines reikšmes. Be to, atlikta krovos uostuose realistinė prognozė iki 2025 metų. Nustatyti ir apibūdinti Klaipėdos uosto ekonominio geografinio konkurencingumo veiksniai Rytų Baltijos uostų kontekste.

Straipsnyje analizuojama persiliejimo reiškinio kilmė organizacijose aplinkos pokyčių kontekste ir tarporganizacinių veiksnių įtaka inovatyvių produktų (paslaugų ir prekių) kilmei. Straipsnyje didelis dėmesys skiriamas potencialių, turinčių persiliejimo potencialą veiksnių, tarpusavio ryšiams, naujų produktų kilmės poveikiui ekonominės plėtros procesams. Nustatyta, kad žmogiškųjų išteklių kuriami persiliejimo veiksniai sietini su inovatyvių organizacijų veiklos procesais, užduočių atlikimo laiku ir efektyviu technologijų diegimu.

Straipsnyje aptariami inovacijų diegimo žingsniai, kaip galima būtų tobulinti šį procesą. Inovacijų diegimo žingsnių tobulinimas – tai nuolatinis aktyvus procesas, keliant naujas idėjas, įvertinant jų veiksmingumą ir priimant sprendimus dėl jų diegimo bei kontroliuojant vykdymo eigą. Privačiose sveikatos priežiūros įstaigose inovacijų diegimo žingsniai nepakankamai tyrinėjami. Šiuo tyrimu siekiama, aprašius inovacijų diegimo žingsnius, išsiaiškinti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų nuomonę apie inovacijų diegimo žingsnių tobulinimo poreikį. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 152 respondentai: gydytojai, slaugytojai, laborantai. Pasirinktas netikimybinis tiriamų grupių parinkimo būdas – atsitiktinis. Tyrimo instrumentas – anoniminė (bevardė) anketa, kurioje pateiktais teiginiais siekiama nustatyti inovacijų diegimo padėtį ir proceso tobulinimo poreikį. Tyrimas atliktas privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje Klaipėdos mieste. Nustatyta, kad tirtoje sveikatos priežiūros įstaigoje būtina tobulinti inovacijų diegimo (3-ias žingsnis) idėjų pateikimą ir įgyvendinimo kontrolę (8-as žingsnis). Įstaiga turėtų skatinti darbuotojų įsitraukimą į inovacijų diegimo procesą, didinti jų motyvaciją, tobulinti inovacijų diegimo kontrolės formą, tai drausmintų darbuotojų veiklą. Nuolat tobulinami inovacijų diegimo žingsniai suteikia daugiau galimybių įstaigai stebėti savo inovacinę veiklą, įvertinti pranašumus ir trūkumus, laiku atlikti koregavimo veiksmus. Tai lemia inovatyvią, efektyvią, kokybišką įstaigos veiklą.

Straipsnyje analizuojami verslo konkurencingumo veiksniai ir jų vertinimo metodikos bei finansinės analizės taikymo teoriniai aspektai. Išanalizavus autorių siūlomas metodikas ir vertinimo modelius, pateikiamas autorės sudarytas uostų veiklos ekonominis vertinimo modelis. Siūlomas modelis leidžia įvertinti uostų finansinę-ekonominę būklę, remiantis apskaičiuojamu vertinimo indeksu leidžia nustatyti konkretaus uosto padėtį konkurentų atžvilgiu ir koreliacinius ryšius tarp įvairių vertinimo aspektų.