Straipsnyje pateikiamas F. A. von Hayek’o verslo ciklo teorijos gimimo aplinkybių, esmės ir jos realaus aktualumo šiandienai teorinis tyrimas, grindžiamas nuostata, kad siekiant suprasti šiuolaikinę visuomenę reikia rimtai priimti dėmesin idėjų ir visuomenių istoriją. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti F. A. von Hayek’o verslo ciklo teorijos gimimo aplinkybes, esminius jos momentus ir parodyti šios teorijos poveikį tuometiniams ir šiandieniams politiniams-ekonominiams monetarinės srities procesams. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad šia teorija F. A. von Hayek’as metė iššūkį tuometinei vyriausybių ir centrinių bankų makropolitikai.
Straipsnyje aptariamas F. A. von Hayek’o knygos „Pinigų denacionalizavimas“ gimimo aplinkybių ir jos realaus šiandienio aktualumo teorinis tyrimas, grindžiamas nuostata, kad norint suprasti šiuolaikinę visuomenę reikia remtis idėjų ir visuomenių istorija. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti F. A. von Hayek’o knygos „Pinigų denacionalizavimas“ gimimo aplinkybes, svarbiausius jos turinio momentus bei parodyti knygos poveikį tuometiniams ir šiandieniniams politiniams-ekonominiams procesams monetariniu aspektu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šia knyga F. A. von Hayek’as metė iššūkį pinigų leidimo bei kontrolės vyriausybiniam monopoliui.
Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į austrų ekonomikos mokyklos verslo ciklų teoriją. Požiūris grindžiamas nauja bendrųjų procentų idėja. Bendrai pristatoma pati austrų verslo ciklo teorija. Straipsnyje parodoma, kad egzistuoja iki šiol nepakankamai ištirtas austrų verslo ciklo papildymo aspektas, pasireiškiantis kaip bendrųjų procentų augimo normos priklausomybė nuo rinkos prisotinimo laipsnio. Atliktas tyrimas rodo, kad atsiskleidė nauji austrų verslo ciklų teorijos analizės, orientuojantis į bendruosius procentus, aspektai, leidę geriau suprasti verslo ciklų fenomeną, ypač empiriškai paaiškinti finansinius burbulus.
Tyrimu siekiama, remiantis bendrųjų palūkanų teorija ir rinkos transformacijos principu, iš naujo paaiškinti vertės paradoksą, patikslinant jo pasireiškimo ribas. Atliktas tyrimas atskleidė, kad, atsižvelgiant į rinkos prisotinimo laipsnį, t. y. pasiūlos ir paklausos santykį, rinka gali būti kelių tipų. Pasiūlos ir paklausos santykio pasikeitimas lemia rinkos virsmą. Prisotinimu paremtų rinkų egzistavimas leidžia pagrįsti ir pateikti naują vertės paradokso paaiškinimą. Maržinalistai, atrodytų, išsprendė šį klasikinių ekonomistų vertės paradoksą, taikydami mažėjančio ribinio naudingumo dėsnį. Tačiau jis nėra universalus. Straipsnyje parodoma, kad mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis taikytinas tik laisvosioms rinkoms (kur paklausa yra mažesnė už pasiūlą), tuo tarpu deficitinėms rinkoms (kur paklausa yra didesnė už pasiūlą) jis netinka. Retos prekės paprastai yra deficitinės, dažnai – ir vienetinės. Ribinių teorijų pritaikyti vienetiniams objektams nėra galimybės. Retoms prekėms taikytina finansinio burbulo teorija, paremta didėjančio pelningumo fenomeno egzistavimu. Darbe taikyta sisteminė ir lyginamoji mokslinių šaltinių analizė, ekonominė logistinė analizė ir sintezė.