Atsižvelgiant į darbo rinkos raidos netolygumus, siekiama įvertinti bendrųjų nedarbo rodiklių raidos tendencijas Lietuvoje. Esminis
šiame darbe išskirtų gyventojų grupių situacijos darbo rinkoje diferenciacijos požymis – amžius. Tačiau prioritetas čia teikiamas
jaunimui. Kitas ryškus tyrimo prioritetas – nedarbas, nors plačiau analizuoti ir aktyvumo bei užimtumo rodikliai. Siekiant užtikrinti
tyrime atliktos stebėsenos sistemiškumą, atlikta Valstybės duomenų agentūros (Lietuvos statistikos departamento) ir Užimtumo
tarnybos nedarbo rodiklių lyginamoji analizė. Vertinant nedarbo (bedarbių skaičiaus) pokyčius, išskirtos paskiros jiems poveikį
darančios veiksnių grupės. Vertinimo sistemiškumas užtikrinamas ir lyginant priešingas raidos kryptis išreiškiančių darbo rinkos
rodiklių santykinius dydžius (užimtumo ir nedarbo), suteikiant jiems tiesioginę lyginamąją raišką. Maksimalus tyrime naudojamas
laiko intervalas apima 1998–2021 m. laikotarpio statistinius ir administracinius duomenis. Kita vertus, siekiant ypač akcentuoti ankstesnės
pandemijos poveikį, stebimų pasikeitimų tendencijų specifiką ir atsižvelgiant į duomenų disponavimo galimybes, straipsnyje
išryškinami ir trumpalaikiai pokyčiai (iki 2022 m.), kurie apima 2–6 metų laikotarpį.