Journal:Acta Historica Universitatis Klaipedensis
Volume 44 (2023): Christianisation in the East Baltic: (Re)interpretations of Artefacts, Views and Accounts = Christianizacija rytiniame Baltijos regione: artefaktų, pažiūrų ir pasakojimų (re)interpretacijos, pp. 27–79
Abstract
This article returns to the question of whether Christianity in Europe in the High Middle Ages necessarily precluded the cremation of corpses. The question is addressed focusing on the Livs, a West Finno-Ugric society, who lived in the east Baltic region, before they adopted Christianity and during the early period of Christianisation. The authors combine archaeological expertise with interpretations of historical sources to explore the late cremations of the Livs and, in particular, to analyse two female cremations from the cemetery at Ogresgala Čabas, located near the mouth of the River Daugava. Cremations dominated in the initial phase of Daugava Liv culture in the lower reaches of the Daugava in the second half of the tenth century before they were replaced by inhumations by the middle of the 11th century, especially in female graves. The article deals with the late cremations of the Livs from the late 11th to the 13th century, when they became very rare and took on a different form. Taking into account references to the practice of cremation in exceptional cases of deaths in foreign lands in written sources about the Livs, the article agrees with researchers who believe that not all cremated corpses should be immediately and unconditionally associated with paganism.
Pub. online:7 Dec 2023Type:IntroductionOpen Access
Journal:Acta Historica Universitatis Klaipedensis
Volume 44 (2023): Christianisation in the East Baltic: (Re)interpretations of Artefacts, Views and Accounts = Christianizacija rytiniame Baltijos regione: artefaktų, pažiūrų ir pasakojimų (re)interpretacijos, pp. 17–24
Pub. online:7 Dec 2023Type:IntroductionOpen Access
Journal:Acta Historica Universitatis Klaipedensis
Volume 44 (2023): Christianisation in the East Baltic: (Re)interpretations of Artefacts, Views and Accounts = Christianizacija rytiniame Baltijos regione: artefaktų, pažiūrų ir pasakojimų (re)interpretacijos, pp. 7–15
Pub. online:7 Dec 2023Type:Editorial NoteOpen Access
Journal:Acta Historica Universitatis Klaipedensis
Volume 44 (2023): Christianisation in the East Baltic: (Re)interpretations of Artefacts, Views and Accounts = Christianizacija rytiniame Baltijos regione: artefaktų, pažiūrų ir pasakojimų (re)interpretacijos, p. 5
The problem of leadership by progymnasium teachers in organising the educational process is analysed in this article. In Lithuania, a progymnasium is an educational institution providing a general education (forms 1 to 8) functioning as an intermediate link between an elementary school and a gymnasium. Quantitative research was conducted with the participation of 120 progymnasium teachers. The assessment of teacher leadership in organising the educational process was based on an SLII situational leadership model (Blanchard, 1985). The research revealed that in organising the educational process, teachers apply different leadership strategies: they provide gifted pupils with the possibility to take responsibility for carrying out a task; they praise and encourage pupils to express their opinions; they carry out tasks without direction; they allow pupils to make their own decisions on how a task will be carried out; they provide feedback, etc. In the organisation of the educational process, teachers tend to apply coaching, supporting and delegating styles of situational leadership. In order to organise the educational process more effectively, the examples of teachers-leaders in creating common educational scenarios and trying out innovative methods, mentoring couples, group supervision, and the creation of learning organisation at progymnasium, could be helpful.
Finansinė neištikimybė tapatinama su nuslėptu finansiniu elgesiu, kurį apima įvairaus pobūdžio veiksniai: nuslėptos išlaidos, melagingos jų sumos bei slepiami pinigai. Finansinės neištikimybės priežastys dažniausia siejamos su konfliktų vengimu, gėdos dėl finansinio poelgio ir asmens finansinės elgsenos įpročiais. Auganti finansinė neištikimybė ir skolinimosi tempai skatina atlikti šių reiškinių tarpusavio ryšio vertinimo tyrimus, tad šio tyrimo tikslas – įvertinti Klaipėdos miesto gyventojų finansinės neištikimybės ir skolinimosi įpročių tarpusavio ryšį. Nustatyta, kad finansinė neištikimybė labiausiai paplitusi tarp jaunesnio amžiaus Klaipėdos miesto gyventojų, nors jaunimo požiūris į finansų valdymą atsakingesnis. Dažniausia slepiama: asmeninės pramogos, avalynės ir aprangos įsigijimas, tabako ir alkoholinių gėrimų pirkimas. Nustatyta, kad klaipėdiečių finansinė neištikimybė priklauso nuo skolinimosi dažnumo: finansiškai neištikimi gyventojai skolinasi iki vieno karto per metus, tuo tarpu finansiškai ištikimi asmenys yra linkę skolintis rečiau. Tyrimas atskleidė, kad finansinė neištikimybė nepriklauso nuo pajamų ir gyventojų išsilavinimo, tad galima daryti prielaidą, jog finansiškai neištikimi klaipėdiečiai skolinasi, siekdami trumpalaikės naudos.
Jūrinio turizmo poreikis sparčiai auga visame pasaulyje, buriavimas ypač išpopuliarėjo po COVID-19 pandemijos. Klaipėdos regione darnusis jūrinis turizmas – prioritetinė šaka, kurią plėtoti numatyta strateginiuose dokumentuose ir veiksmų planuose. Atliktu tyrimu siekta nustatyti burinių laivų paslaugų svarbą plėtojant darnų jūrinį turizmą Klaipėdos regione. Taikyti tyrimo metodai: literatūros analizė, kokybinis tyrimas – ekspertinė apklausa. Atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, kad darnaus jūrinio turizmo plėtrai būtinos papildomos, su buriavimu susijusios paslaugos, skatinančios labiau domėtis buriavimu ir įtraukti šias patirtis į atostogų planavimą, korporatyvinių ir edukacinių renginių organizavimą. Tyrimai atskleidė, kad regionuose, kuriuose tvaraus jūrinio turizmo koncepcija yra prioritetinė turizmo plėtros kryptis, yra vietos valdžios palaikymas, sudarytos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose, labiau vystomas darnusis buriavimo turizmas, auga paslaugų pasiūla visuomenei. Tarptautinė partnerystė, bendri jūrinio turizmo projektai, bendrai vykdoma komunikacija – veiksmingi darniojo jūrinio turizmo plėtros būdai.
The long-standing autonomy of commercial banks has been challenged in recent decades by various new concepts, such as open banking and decentralised finance, while the potentially wide adoption of cryptocurrencies, as well as the introduction of central bank digital currencies (CBDC), threatens to disrupt core areas of banking business: deposit collection, loan provision and payment execution, and in turn to create much more fragmentation in the sector. Likewise, CBDCs are in the nascent stage, with the first steps being laid out in the financial system, so the understanding of the drawbacks arising and the expected challenges from CBDC is quite limited. In this research, the scientific literature about CBDCs is analysed, using the extensive and systematic study of available research publications, their categorisation, and summaries. This paper provides a review of CBDCs and an assessment from a theoretical point of view of what kind of impact it could potentially generate for a solid and grounded banking system. In the end, depending on the public demand for CBDCs, and the swift reaction by regulators of the finance sector, the results for the banking sector could be a tense experience.
Šiame straipsnyje analizuojamos darbuotojų atleidimų priežastys, nagrinėjant grupės darbuotojų atleidimo situacijas. Teorinėje dalyje aptariami mokslininkų bei specialistų, tyrusių šią temą ir siejusių ją su grupės darbuotojų atleidimu, darbai. Remiantis Lietuvos 2018–2022 metų statistiniais duomenimis, straipsnyje atliekama analizė, kur grupuojami ir analizuojami grupės darbuotojų atleidimo mastai, jų pasiskirstymas pagal regionus, pateikiamos atleidimo priežastys, nagrinėjamos įmonių veiklos sritys. Be to, pristatomi valstybės institucijų teikiamų paslaugų variantai darbuotojams, kurie gali susidurti su grupės darbuotojų atleidimu.
Šiuo straipsniu siekiama išanalizuoti Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) galios augimo priežastis pasitelkiant dvi tarptautinių santykių teorijas – konstruktyvizmą ir realizmą. Remiantis konstruktyvizmo ir realizmo autorių darbais, epistemologiškai analizuojami šių teorijų esminiai principai ir jų taikymas kintančioje KLR galios dinamikoje, išskiriant nacionalinės tapatybės, gynybinių ir puolamųjų interesų tematikas. Atlikus empirinę analizę, tyrime siekiama išryškinti dominuojančią teorinę paradigmą, tiksliausiai apibūdinančią KLR iškilimo priežastis tiriamuoju laikotarpiu nuo 1978 iki 2023 metų, ir pateikti tarptautinės sistemos scenarijus, atsakant į tyrime keliamą klausimą, Kinija status quo ar revizionistinė valstybė? Šis straipsnis papildo lietuviškąjį politikos mokslų diskursą apie KLR galios augimo priežastis bei suteikia pagrindą akademinei bendruomenei plačiau nagrinėti Kinijos vidaus ir užsienio politikos procesus.