Klaipėdos universitetas

Tyrimo tikslas – sudaryti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingose šalių grupėse. Tyrimo objektas – pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu. Atlikta mokslinės literatūros analizė, mokslinės literatūros apibendrinimas, palyginimas, statistinių duomenų analizė, grupavimas, panelinių duomenų koreliacinė ir regresinė analizė. Vertinant pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui taikomas mažiausių kvadratų metodas. Atliekant ekonometrinę analizę duomenys logaritmuojami, diferencijuojami, apskaičiuojama kintamųjų sąveika. Rezultatai pagrįsti 28 ES šalių paneliniais 1995–2014 m. laikotarpio duomenimis. Nustatyta, kad kreditų rinkos netobulumo kanalu pajamų nelygybė ir didėjantis privataus sektoriaus kreditų lygis skatino ekonomikos augimą visose šalių grupėse, tačiau augantis išsilavinimo lygis neskatino ekonomikos augimo. Jis neskatino ekonomikos augimo ir esant prielaidai, kad nėra pajamų nelygybės.

Young people are a very important group of modern societies, they will replace the currently ruling generation and will shape our common future. Due to that, young people have become the relevant target of national and international policy and science researches. Youth civic participation is a key aspect of the development of a society and should be shaped by effective youth policy at national and international level. This paper is an attempt of determining the capacity of public institutions and non-government organizations to develop youth civic participation in the context of the European Union youth policy. It reveals the importance of various elements of the potential of institutions’ environment in increasing civic participation of young people on the example of the South Baltic Youth Core Groups Network project which is implemented within the South Baltic Program 2014–2020. The project’s partnership is represented by entities from Denmark, Lithuania, Poland, and Sweden in which the quantitative research was carried out on civic participation of young people aged 14–24. The initial survey results have allowed confirming the hypothesis: the potential of the institutional environment of youth is not fully exploited in the process of increasing civic participation of young people in municipalities involved in the South Baltic Youth Core Groups Network Project. The research has revealed the strengths and weaknesses and barriers and opportunities of public institutions and non-government organizations to enhance youth civic participation in project partner countries.

The prospective health care consumers are increasingly using the Internet websites for communication with potential health care service providers and decision-making regarding choice of the travel destination for receiving particular health care services. Therefore, it is important for health care providers to present themselves and their services efficiently online in order to attract foreign patients and thus facilitate medical tourism. The objective of this study is to evaluate the website content of Latvian health care providers who offer services to medical tourists in order to evaluate their status-quo and identify opportunities to improve website design. Authors used the framework by Huerta et al. (2016) as a basis to develop a modified framework suited for medical tourism-related website evaluation. 21 active websites associated with a medical tourism and provision of health care services to foreign patients were identified and selected for analysis. Each website was evaluated using a 10-factor assessment on 4 dimensions that include website accessibility, content, marketing, technology on a scale ranging from 0 to 10. Results: Scores of 21 website evaluation ranged from 54 to 91 point across all 4 dimensions with 80 and above points being considered as excellent result. Conclusions: Study findings indicated that the main improvements should be related to accessibility dimension and enabling text resizing function for improving experience for patients with poor sight, information dimension in terms of developing a separate main level section with information exclusively for foreign patients, and marketing dimension to improve effectiveness of search engine optimization (SEO) for medical tourism related keywords.

Iššūkis, kurį siekiama paversti unikalia galimybe, yra Europos žalioji kryptis. ES ir jos piliečiai prioritetą teikia regioninėms ir vietos maisto sistemoms, trumposioms maisto tiekimo grandinėms, kurios sudaro galimybes puoselėti sveikesnę gyvenseną ir stiprinti vietos ekonomiką. Tyrimo tikslas – apibrėžti, kaip organizuojama vietos maisto sistema ir nustatyti tuo suinteresuotus veikėjus Raseinių rajone. Atliekant tyrimą išanalizuota vietos maisto sistemos termino raida sudarė prielaidas apibrėžti vietos maisto sistemos organizavimą, nustatyti ir išanalizuoti suinteresuotųjų elgsenos veiksnius. Atliekant tyrimą išanalizuoti užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatai, dokumentai, atliktas empirinis tyrimas. Nustatyta, kad suinteresuotieji vietos maisto sistema yra labai įvairūs: namų ūkiai, žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai, darželiai, mokyklos, ligoninės, kavinės, turgavietės, „Maisto bankas“, maisto perdirbimo įmonės, bendruomeninės organizacijos, turizmo centrai, ūkininkus telkiančios organizacijos, visuomenės sveikatos biurai, rajonų savivaldybės administracijos. Vietos maisto sistemoje galima skirti keturias potencialias suinteresuotųjų bendradarbiavimo sritis: bendradarbiavimas stengiantis pasiekti išteklius ir jais dalintis; stengiantis pagerinti organizavimo operacijas; palaikyti santykius su vartotojais; siekiant ūkių tvarumo ir atsparumo išoriniams pokyčiams.

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo tendencijų nuostatas bei procesus veikiančių institucinių veiksnių sąveikos ir poveikio įmonių ekonominės veiklos kontekstui problematiką atskleidžiantis teorinis tyrimas. Jis grindžiamas nepakankamu darnumo principų taikymo tendencijų procesus veikiančių institucinių veiksnių veiklos suvokimu šalies ekonominės veiklos įmonių valdymo lygmeniu. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti darnumo principų plėtros tendencijas formuojančių institucinių veiksnių struktūros sąveikos aspektus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad instituciniai veiksniai yra svarbi darnios ekonominės veiklos plėtros dalis, nuo jų sąveikos priklauso darnumo principų įgyvendinimo veiksmingumas ekonominės veiklos lygmeniu.

Seniai visiems žinomas posakis apie genio bei pasaulio margumą tinka ir šiam žurnalo numeriui. Dėl dviejų priežasčių: pirmoji – publikacijų autoriai – įvairių Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai; antroji – septyni straipsniai skirti literatūros mokslų, kiek mažiau (keturi) – kalbotyros, vienas – kultūros istorijos problemoms aptarti; taip pat publikuojama viena recenzija ir vienos tarptautinės konferencijos apžvalga. Oponentai gali sakyti: kam toks margumynas, ar nebūtų prasmingiau leidinį paskirti įvairiapusei vienos mokslo krypties problemų analizei. Dar kartą primenu, jog žurnalo redakcijos kolegija nuo pat pirmojo numerio aiškiai apsisprendė: „RES HUMANITARIAE – Klaipėdos universiteto leidinys, skirtas humanitariniams mokslams. Jame skelbiami filologijos (kalbotyros ir literatūrologijos), filosofijos <...> moksliniai straipsniai, recenzuojami reikšmingesni mokslo veikalai, apžvelgiami svarbesni akademinio gyvenimo įvykiai (žr. RES HUMANITARIAE I. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007, 3).

XXI a. aktuali tapo diskusija – ar verta, o jei verta, tai kodėl reikia skaityti. Ir ne tik grožinę, bet ir mokslinę literatūrą. Šalininkai pateikia daugybę argumentų – skaitantis žmogus gali pakeisti save ir pasaulį; lavina dėmesio sutelkimą, atmintį, vaiduotę, protą bei įvairius kitus gebėjimus ir t. t. Šiame žurnalo numeryje rasite dar vieną argumentą – „taip žmogus tolsta nuo žvėries“. Tai profesoriaus Petro Bielskio įžvalga, o jo rašinys šiame numeryje – paskutinis. Tad nuo jo ir siūlau pradėti pažintį su XX (jubiliejiniu!) „RES HUMANITARIAE“ tomu. O jau paskui publikacijų eiliškumą rinkitės savo nuožiūra. Jei Jūsų moksliniai ar bendražmogiškieji interesai siejasi su baltų ir kaimyninių slavų tautų mitologija, etnologija, fokloristika, etnolingvistika, šis numeris bus ir naudingas, ir įdomus.

Šių metų kovo 11 d. (simboliška) Lietuvos akademinė bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą, Seimo narius, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos mokslo tarybos pirmininką Dainių Haroldą Paužą dėl etnologijos studijų grąžinimo į aukštąsias mokyklas. Atkreiptas dėmesys (gal kas nepastebėjo?), jog 2016 m. iš studijų krypčių sąrašo buvo pašalinta Etnologijos kryptis, nors etnologijos disciplinos ir toliau dėstomos vienuolikoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, o etnologijos doktorantūros studijas sutartinai įgyvendina keli universitetai.

Šiame žurnalo numeryje publikuojami naujausi lietuvių ir užsienio šalių mokslininkų straipsniai, skirti etnologijos, kalbotyros, literatūrologijos bei kultūros istorijos problemoms nagrinėti.

Klaipėdos universiteto nedraugų užmačioms nebuvo lemta išsipildyti.Uostamiesčio ALMA MATER liko ir, tų pačių nedraugų liūdesiui, liks savarankiška aukštąja mokykla. Negana to, šiemet priimti studentai (suformuotos grupės) į visas humanitarinių mokslų studijų programas. Vadinasi, dėstytojai dirbs. Skaitys paskaitas ir rašys mokslo darbus, o tai reiškia, kad ir žurnalas „RES HUMANITARIAE“ gyvuos. Jo gyvybingumą akivaizdžiai rodo ir apimtis. Ne veltui sakoma: „Kol storas suplonės – plonas sudūlės...“