Nuolatiniai pokyčiai valstybėje neišvengiamai paveikia ir vadovavimą organizacijoms. Straipsnyje aptariami etiško vadovavimo stiliai organizacijoje. Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, pateikiamos ir apibūdinamos etiško vadovavimo sampratos. Nustatyta, kad didžiąją dalį darbuotojų labiau tenkina vadovo etiška elgsena, nei netenkina. Vertinant vadovavimo etiškumą, kai kuriems bruožams vertinti svarbus buvo respondentų lyties požymis. Daromos prielaidos, kad jaunesnio amžiaus moterys reikliau vertina vadovo etišką elgseną, tuo tarpu vyresni darbuotojai šiuo klausimu geranoriškesni. Taigi ne darbuotojų lytis ir amžius, o vadovo elgsenos etiškumas lemia vadovavimo etiškumo vertinimą.
The current tendencies in global society are clear: the internationalisation of studies in HEIs, the expansion of the labour market, foreign employees with a different cultural background in almost all organisations, etc. A successful professional life depends on the readiness of people to be open to global changes and innovation. Intercultural communication may lead to openness and a better preparation for a future career. This form of communication strengthens a positive attitude towards new trends in the labour market, global business, immigrants and foreigners. In addition, intercultural communication can be used to promote the local culture to others, and to become familiar with remote cultures. This article reveals the importance of intercultural communication for careers, and presents students’ perspectives. According to the results of the survey, intercultural communication is beneficial for personal development: it strengthens qualities such as self-esteem and confidence, and can form new abilities such as critical thinking, problem solving and teamwork. This type of communication provides students with more opportunities to study abroad, and ensures a competitive advantage in business. As students noted, intercultural communication should be practised constantly, and its beneficial aspects have a positive impact on the broader world-view, cultural awareness and career prospects.
Kiekvienoje sėkmingoje organizacijoje labai svarbus yra vadovo ir darbuotojų gebėjimas suprasti vienas kitą bei sėkmingai kartu dirbti komandoje. Šiuo metu vis dažniau akcentuojamas ir nagrinėjamas naujas įgalinimo terminas – tai vadovo veiksmai darbuotojo atžvilgiu, siekiant sėkmingai įgyvendinti organizacijos tikslus. Remiantis moksliniais šaltiniais, straipsnyje atskleidžiama vadovavimo samprata ir esmė, analizuojami teoriniai vadovavimo aspektai. Išanalizuota žmogiškųjų išteklių svarba organizacijoje ir apibūdinta žmogiškųjų išteklių įgalinimo koncepto erdvė bei tipologija. Atliktas vadovų vaidmens, įgalinant žmogiškuosius išteklius, organizacijoje tyrimas.
Organizacijos vykdomos veiklos sėkmė daugeliu atvejų priklauso nuo jos vadovo. Straipsnyje aptariami vadovavimo stiliai organizacijoje. Remiantis mokslinės literatūros analize, pateikiami vadovavimo stilių – transakcinio, transformacinio ir tarnaujančiojo – apibrėžimai, sudaryta vadovavimo stilių lentelė, kur pagal pasirinktus vertinimo kriterijus teoriškai paaiškinami jų skirtumai. Nustatyta, kad pasirinkti kriterijai yra tinkami vertinti vadovavimo stilius organizacijose. Organizacijose galimi skirtingų vadovavimo stilių deriniai. Palyginus vadovų ir jiems tiesiogiai pavaldžių darbuotojų išsakytus teiginius nustatyti tie patys vadovavimo stilių deriniai, skiriasi tik proporcijos.
Personality profiling nowadays is a common organisational practice aiming to identify a set of traits of an individual, which distinguish him/her among other people. Based on the assumption that personality factors constitute a fundamental indicator of development potential of a particular person, it is possible to depict his/her functioning style in a job position and hence predict professional suitability in performing a given professional role. The research project was conducted by the means of the 2010 Polish adaptation of the NEO-FFI Personality Inventory. The analysis pointed out the differentiating effect of a professional group under the influence of the results obtained in Neuroticism, Extraversion, Openness to experience, and Conscientiousness. The major differences between the groups of managers and specialists occurred in Neuroticism, the lesser ones in Extraversion and Conscientiousness and the least in Openness to Experience. However, the analysis did not reveal any interaction effects between professional group and gender. However, it showed a concurrent influence of age and professional group on the level of Extraversion and Conscientiousness.
Daugelis organizacijų, siekdamos patikimų tyrimo rezultatų, pasitelkia instrumentus, kurie gali padėti išanalizuoti bendrąsias vadovaujančio asmens elgsenas ir užtikrinti tikslingą grįžtamojo ryšio duomenų interpretavimą. Atlikus tyrimą, remiantis moksline literatūra, siekta apibendrinti 360° grįžtamojo ryšio tyrimo metodo esmę ir naudą bei jo įgyvendinimo etapus vadovaujančių asmenų kompetencijų ir lyderystės tyrimuose. Straipsnio autoriai siekia teoriniu lygmeniu apibendrinti pradinę informaciją, kuria remiantis būtų galima formuoti 360° grįžtamojo ryšio tyrimo metodologiją, būtiną tam tikros organizacijos konkrečiai situacijai tirti. Taikant sisteminės mokslinės literatūros analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodus straipsnyje apibendrinama 360° grįžtamojo ryšio tyrimo esmė bei nauda, kuri sugrupuota į keturias kategorijas; konkretizuojami du pagrindiniai 360° grįžtamojo ryšio tyrimo tikslai: grįžtamasis ryšys, siekiant tiriamo vadovo asmeninio tobulėjimo; grįžtamasis ryšys, siekiant tobulinti tiriamo vadovo veiklą. Detaliai aptariama 360° grįžtamojo ryšio tyrimo, kuris vyko trimis etapais, eiga: 1) pasirengimas; 2) administravimas; 3) stebėsena. Atliekant analizę remtasi daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, kuriuose tyrėjai pristato argumentus ir apibendrina tiriamo vadovo savęs vertinimo ir to, kaip jį vertina kiti organizacijos nariai, skirtumus. Straipsnio išvadose argumentuojama, kad atlikus 360° grįžtamojo ryšio tyrimą gaunami rezultatai laikomi patikimais, nes šis metodas susistemina daugybę aspektų ir padeda apsispręsti dėl elgsenų tobulinimo ir / arba keitimo veiksmų. Tyrimo rezultatai atskleidžia realią respondentų vertinimų (nuomonių) pusiausvyrą, suteikia validžią ir konstruktyvią informaciją, siekiant įgyvendinti besimokančių organizacijų tikslus, padeda planuojant asmeninę individo karjerą bei jo veiklą.
Theoretical analysis of research literature has revealed that prevention of risk or at least mitigation of the negative impact of risk factors on the company‘s employees requires reliable management of ergonomic factors risk, which can occur due to insufficient management of processes, quality, possible emergency situations, accidents. The above aim can be achieved by various preventive measures, just keeping in mind that the procedures of the management of ergonomic risk factors are based on assessment of ergonomic risk factors and priorities focusing on the relevant occupational safety aspects in the business company. However, prior to drafting an accident prevention plan, each company should consider the general environment of the company, conditions, and available resources.
Šiame straipsnyje pristatomas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių mokytojų pasitenkinimo darbu sąsajų su mokyklos direktoriaus etišku vadovavimu ir mokytojų psichologine nuosavybe empirinis tyrimas, besiremiantis J. B. Avey’aus ir kolegų sudarytu bei verslo sektoriuje išbandytu teoriniu modeliu, kuris pasitvirtino ir Lietuvos švietimo kontekste, patvirtindamas tyrimo hipotezes, kad egzistuoja: 1) statistiškai reikšminga mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų pasitenkinimo darbu tarpusavio sąsaja; 2) statistiškai reikšminga mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų psichologinės nuosavybės tarpusavio sąsaja; 3) statistiškai reikšminga mokytojų psichologinės nuosavybės ir jų pasitenkinimo darbu tarpusavio sąsaja; 4) mokytojų psichologinė nuosavybė yra tarpinis mokyklos vadovo etiškos lyderystės ir mokytojų pasitenkinimo darbu kintamasis (mediatorius). Šie rezultatai leidžia teigti, kad mokyklos vadovas, praktikuodamas etišką lyderystę ir sudarydamas palankias sąlygas mokytojų psichologinės nuosavybės formavimuisi, gali tikėtis didesnio mokytojų pasitenkinimo darbu.
Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančius veiksnius neapibrėžtumo sąlygomis skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose. Atliktas tyrimas trijose Lietuvos verslo organizacijose atskleidė, kad net ir skirtingos darbuotojų pasitikėjimą savimi mažinančios priežastys lemia panašias pasekmes. Nustatyta, kad įtampa, perdegimas, nusivylimas ir kitos darbuotojų savivertės mažėjimo išraiškos tiesiogiai veikia darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklą ir jos efektyvumą. Darbuotojas nepajėgus atstovauti įmonės interesams, jeigu negeba atstovauti pačiam sau. Būtent pasitikėjimas savimi, kitaip savivertė, yra veiksmingos individo ir organizacijos sąveikos pagrindas. Savivertės mažėjimo priežastis – neapibrėžtumo nulemti savęs atstovavimo apribojimai. Šiandiena tai aktualu visoms organizacijoms, nes visas paveikė užsitęsusi COVID-19 pandemija, globalūs ekonominiai pokyčiai, socialinio bendravimo ir komunikacijos iššūkiai.