Res Humanitariae

This article focuses on the suffixed verbs denominatives and deverbatives of the Anonymous Catechism (1605), i.e. the suffixed derivatives of nominals and verbs. All forms of suffixed verbs and their derivatives were extracted from this source. A total of 301 words were collected. Non-recurring suffixed verbs were identified and generalised by removing prefixes. This revealed that the Anonymous Catechism contains 105 non-repeating suffixed verbs. The suffixed verbs found in the Catechism were divided into synchronically non-segmentable and segmentable verbs, and the basis and categories of the latter were then clarified. The ratio of deverbatives to denominatives, the categories of derivation, the frequency and derivability of suffixes were established.

The article focuses on issues of teaching/learning types of style in Lithuanian as a non-native language. The aim of the study is to analyse the provisions of the ‘Common Framework of Reference for the Teaching and Assessment of Foreign Languages’ and the content of the Aukštuma descriptor of teaching/learning Lithuanian as a foreign language through the use of qualitative methods, and to compare them with the published teaching material for adults. The study proved that, in accordance with these provisions, stylistic differentiations of language should be taught from Level B2 onwards, but very little attention is paid to this area in teaching material. Only one of the teaching resources examined provides a slightly higher number of words with stylistic differences; however, the tasks are not always formulated paying attention to the stylistic meaning of words and collocations.

Mokslinio žurnalo ,,RES HUMANITARIAE“ XXXI numeris pradedamas taikomosios ir istorinės kalbotyros tyrimais. Daivos PAGOJIENĖS ir Vaidos DRUKTEINYTĖS straipsnyje aptariamos lietuvių kalbos kaip negimtosios stiliaus mokymo(si) problemos. Taikant kokybinius metodus, analizuojamos lietuvių kaip negimtosios kalbos stiliaus mokymo(si) nuostatos „Bendruosiuose užsienio kalbos mokymo(si) ir vertinimo metmenyse“ bei lietuvių kaip svetimosios kalbos mokymo(si) turinio apraše „Aukštuma“ ir lyginama su publikuota suaugusiesiems skirta mokomąja medžiaga. Anželika SMETONIENĖ publikacijoje nagrinėja Anoniminio katekizmo (1605) priesaginius veiksmažodžius denominatyvus ir deverbatyvus, t. y. priesagų vedinius iš vardažodžių ir veiksmažodžių. Iš šio šaltinio buvo išrinktos visos priesaginių veiksmažodžių formos ir jų vediniai, nustatytas Anoniminio katekizmo deverbatyvų ir denominatyvų santykis, darybos kategorijos, priesagų dažnumas ir darumas.

2021 metais paminėjome Klaipėdos universiteto 30-metį. Universitetui

,,Folklorinių ansamblių kūrimasis, veikla ir mažlietuviškos tapatybės gaivinimas Klaipėdoje labai glaudžiai susijęs su 1971 m. Šiaulių pedagoginio instituto Muzikos fakulteto, kuris 1975 m. tapo Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais, įsteigimu. Klaipėdos fakultetuose folkloro pirmeivė, mokiusi lietuvių filologijos ir muzikos, vėliau lietuvių filologijos ir režisūros studentus, buvo kalbininkė Audronė Jakulienė-Kaukienė“ (L. Petrošienė. Lietuvininkų dainavimo tradicija XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. Tautosakos darbai, 61, 105).

Šių metų vasaros pradžioje sulaukiau netikėto skambučio iš Kyjivo – skambino man gerai pažįstamas ir gerbiamas menotyros daktaras, profesorius, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos M. Rylskio Menotyros, folkloristikos ir etnologijos instituto (MFEI) Etnomuzikologijos skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Mychajlo Chaj. Jis be užuolankų paprašė mano pagalbos – išversti iš ukrainiečių į lietuvių kalbą ir Lietuvoje paskelbti jo tekstą apie vasario mėnesį, trečią naujo karo dieną, anapilin iškeliavusią savo Mokytoją, iškilią ukrainiečių etnomuzikolоgę Sofiją Josypivną Hrycą.

This article examines the symbolism of birds in the decoration of chests of drawers, based on material in the collection of the Department of Ethnic Culture and Anthropology of the Lithuanian National Museum, using material on Baltic sources of religion and mythology.

The article aims to show how cultural workers construct a place through both general historical moments of community life and through individual experience. This study used the methods of conversation, questionnaire, semi-structured and in-depth interview, and observational participation. The research reveals that the feeling of home is best revealed through the individual experience of each respondent in relation to other co-workers. Connected by local history,

At the end of the 19th century and the beginning of the 20th century, Lithuanians who had left for Western Europe and the United States were confronted with a new, modern world, where numerous diaspora centres with a press and organisations formed, and everyday life went on, relations with foreigners developed, and social activities evolved. Conflicts of a religious nature also arose, and the search for a national identity, political differentiation and other processes developed. These aspects of the new life were reflected in various forms in Lithuania as well, one of which was correspondence in the public sphere, in the press. The correspondence not only provided knowledge about Lithuanians in various countries, but also painted a picture of the diaspora and the environment in which they lived. The purpose of this paper is to find out what kind and content of correspondence by Lithuanians who emigrated to the West is found in the illegal Lithuanian press published in Lithuania Minor until 1904, and what trends in the new modern life are revealed in the content of communication from the USA, Great Britain and France.

Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti tradicinių gyvenamųjų pastatų pavadinimus, jų įvairovę, kilmę ir paplitimą latvių kalbos plote Lietuvos ir Latvijos pajūrio teritorijoje. Šį pasirinkimą lėmė ne tik istorinės kalbų sąveikos (latviškai kalbančios diasporos dab. Lietuvos teritorijoje) veiksnys, bet ir panašus gyvenimo būdas, susijęs su žvejyba. Tyrime taikyti aprašomasis, iš dalies istorinis ir kartografinis metodai. Analizuojama latviška medžiaga iš įvairių rašytinių šaltinių (iš viso 21). Gyvenamojo namo pavadinimai (nams, istaba, māja) ir jų reikšmės keitėsi kartu su paties objekto raida. Nors dalyje tiriamos teritorijos ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai kontaktai tarp lietuviškai ir latviškai kalbančių bendruomenių buvo svarbūs, ne visais atvejais lietuvių kalbos leksika perimta latviškai kalbančios bendruomenės (nebuvo perimti tokie gyvenamojo namo pavadinimai kaip butas ir troba).