Regional Formation and Development Studies

Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama pažangių kaimų vystymo problemai, kuri susijusi su tvaria kaimo plėtra. Nagrinėjami mokslinių tyrimų rezultatai, vietinių ir tarptautinių organizacijų patirtis. Gerosios praktikos pavyzdžiai padėjo suvokti pažangaus kaimo vystymosi varomąsias jėgas ir pagrindines modelio dedamąsias. Nustatytos kaimo vietovių pažangos ir pažangaus kaimo vystymosi varomųjų jėgų prielaidos. Atliekant tyrimą taikyti mokslinės literatūros, dokumentų, gerosios praktikos pavyzdžių analizės, sisteminimo, lyginimo ir kiti metodai. Analizuoti ir vertinti tik sėkmingi gerosios praktikos pavyzdžiai. Nustatytos pažangaus kaimo vystymosi varomosios jėgos: tikslusis ūkininkavimas (žemdirbystė); skaitmeninės ir kitos atviros inovacijoms platformos; dalijimosi ekonomika; žiedinė ekonomika; bioištekliais (atsinaujinančiais) pagrįsta ekonomika; atsinaujinančioji energija; kaimo turizmas, apimantis ekologinį, sveikatai palankų maistą ir poilsį, rekreacinį turizmą; socialinės inovacijos kaimo paslaugų ir verslumo srityje; įtraukios socialinės infrastruktūros, partnerystės organizacinio mechanizmo kūrimas ir diegimas. Pažangaus kaimo vystymosi modelis turėtų būti grindžiamas partnerystės organizacinio mechanizmo, t. y. informavimo, konsultavimo, įtraukimo ir dalyvavimo, sprendimais, kelių veiklų ir sinchroniškai veikiančių suinteresuotųjų funkcionavimu.

Tyrimo tikslas – sudaryti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu vertinimo modelį ir jį patikrinti skirtingose šalių grupėse. Tyrimo objektas – pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui kreditų rinkos netobulumo kanalu. Atlikta mokslinės literatūros analizė, mokslinės literatūros apibendrinimas, palyginimas, statistinių duomenų analizė, grupavimas, panelinių duomenų koreliacinė ir regresinė analizė. Vertinant pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui taikomas mažiausių kvadratų metodas. Atliekant ekonometrinę analizę duomenys logaritmuojami, diferencijuojami, apskaičiuojama kintamųjų sąveika. Rezultatai pagrįsti 28 ES šalių paneliniais 1995–2014 m. laikotarpio duomenimis. Nustatyta, kad kreditų rinkos netobulumo kanalu pajamų nelygybė ir didėjantis privataus sektoriaus kreditų lygis skatino ekonomikos augimą visose šalių grupėse, tačiau augantis išsilavinimo lygis neskatino ekonomikos augimo. Jis neskatino ekonomikos augimo ir esant prielaidai, kad nėra pajamų nelygybės.

Young people are a very important group of modern societies, they will replace the currently ruling generation and will shape our common future. Due to that, young people have become the relevant target of national and international policy and science researches. Youth civic participation is a key aspect of the development of a society and should be shaped by effective youth policy at national and international level. This paper is an attempt of determining the capacity of public institutions and non-government organizations to develop youth civic participation in the context of the European Union youth policy. It reveals the importance of various elements of the potential of institutions’ environment in increasing civic participation of young people on the example of the South Baltic Youth Core Groups Network project which is implemented within the South Baltic Program 2014–2020. The project’s partnership is represented by entities from Denmark, Lithuania, Poland, and Sweden in which the quantitative research was carried out on civic participation of young people aged 14–24. The initial survey results have allowed confirming the hypothesis: the potential of the institutional environment of youth is not fully exploited in the process of increasing civic participation of young people in municipalities involved in the South Baltic Youth Core Groups Network Project. The research has revealed the strengths and weaknesses and barriers and opportunities of public institutions and non-government organizations to enhance youth civic participation in project partner countries.

The prospective health care consumers are increasingly using the Internet websites for communication with potential health care service providers and decision-making regarding choice of the travel destination for receiving particular health care services. Therefore, it is important for health care providers to present themselves and their services efficiently online in order to attract foreign patients and thus facilitate medical tourism. The objective of this study is to evaluate the website content of Latvian health care providers who offer services to medical tourists in order to evaluate their status-quo and identify opportunities to improve website design. Authors used the framework by Huerta et al. (2016) as a basis to develop a modified framework suited for medical tourism-related website evaluation. 21 active websites associated with a medical tourism and provision of health care services to foreign patients were identified and selected for analysis. Each website was evaluated using a 10-factor assessment on 4 dimensions that include website accessibility, content, marketing, technology on a scale ranging from 0 to 10. Results: Scores of 21 website evaluation ranged from 54 to 91 point across all 4 dimensions with 80 and above points being considered as excellent result. Conclusions: Study findings indicated that the main improvements should be related to accessibility dimension and enabling text resizing function for improving experience for patients with poor sight, information dimension in terms of developing a separate main level section with information exclusively for foreign patients, and marketing dimension to improve effectiveness of search engine optimization (SEO) for medical tourism related keywords.

Iššūkis, kurį siekiama paversti unikalia galimybe, yra Europos žalioji kryptis. ES ir jos piliečiai prioritetą teikia regioninėms ir vietos maisto sistemoms, trumposioms maisto tiekimo grandinėms, kurios sudaro galimybes puoselėti sveikesnę gyvenseną ir stiprinti vietos ekonomiką. Tyrimo tikslas – apibrėžti, kaip organizuojama vietos maisto sistema ir nustatyti tuo suinteresuotus veikėjus Raseinių rajone. Atliekant tyrimą išanalizuota vietos maisto sistemos termino raida sudarė prielaidas apibrėžti vietos maisto sistemos organizavimą, nustatyti ir išanalizuoti suinteresuotųjų elgsenos veiksnius. Atliekant tyrimą išanalizuoti užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatai, dokumentai, atliktas empirinis tyrimas. Nustatyta, kad suinteresuotieji vietos maisto sistema yra labai įvairūs: namų ūkiai, žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai, darželiai, mokyklos, ligoninės, kavinės, turgavietės, „Maisto bankas“, maisto perdirbimo įmonės, bendruomeninės organizacijos, turizmo centrai, ūkininkus telkiančios organizacijos, visuomenės sveikatos biurai, rajonų savivaldybės administracijos. Vietos maisto sistemoje galima skirti keturias potencialias suinteresuotųjų bendradarbiavimo sritis: bendradarbiavimas stengiantis pasiekti išteklius ir jais dalintis; stengiantis pagerinti organizavimo operacijas; palaikyti santykius su vartotojais; siekiant ūkių tvarumo ir atsparumo išoriniams pokyčiams.

Straipsnyje pateikiamas darnumo principų įgyvendinimo tendencijų nuostatas bei procesus veikiančių institucinių veiksnių sąveikos ir poveikio įmonių ekonominės veiklos kontekstui problematiką atskleidžiantis teorinis tyrimas. Jis grindžiamas nepakankamu darnumo principų taikymo tendencijų procesus veikiančių institucinių veiksnių veiklos suvokimu šalies ekonominės veiklos įmonių valdymo lygmeniu. Atliekant tyrimą siekiama atskleisti darnumo principų plėtros tendencijas formuojančių institucinių veiksnių struktūros sąveikos aspektus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad instituciniai veiksniai yra svarbi darnios ekonominės veiklos plėtros dalis, nuo jų sąveikos priklauso darnumo principų įgyvendinimo veiksmingumas ekonominės veiklos lygmeniu.

Economic and social indicators need to be given more importance in the management of results-oriented rural social infrastructure (RSI) in order to become an integral measure in the monitoring of country’s development. The research aim – to prepare and test a methodology for the assessment of RSI condition in order to ensure the territorial cohesion. The following objectives have been set out: 1) to summarize theoretical aspects of rural social infrastructure development in the context of social territorial cohesion; 2) to prepare a methodology for the assessment of RSI; 3) to reveal inequalities and critical areas of Lithuanian RSI development. The analysis of Lithuanian RSI data revealed differences in RSI development in different rural regions which negatively affect Lithuania’s competitiveness and social territorial cohesion. While the articles notes that there have been some positive changes in the use of investment projects over the last couple of years, it also indicates that management of RSI availability and accessibility with respect to locations and sectors is not optimal.

Straipsnyje nagrinėjamas regioninis verslo organizacijų bendradarbiavimas, aptariamos teorinės tokio bendradarbiavimo prielaidos. Analizuojama pažangių planavimo sistemų (APS) specifika, aptariamos šių sistemų rūšys, vystymasis ir funkcionalumas. Analizuojamos APS teikiamos galimybės, leidžiančios pagerinti regioninį verslo organizacijų bendradarbiavimą, pateikiamas APS vaidmenį šiame procese iliustruojantis modelis, kuris atskleidžia APS reikšmę bendradarbiaujant tiek skirtingiems tos pačios organizacijos padaliniams, tiek skirtingoms organizacijoms tinkle.

Austrų ekonomikos mokykla, parodžiusi, kad į vertę nebeturi būti žiūrima kaip į valdomą praeities išteklių kaštų, bet kaip į vertinimų, susijusių su ateities naudingumu, tenkinant vartotojo norus, išraišką, po XIX a. pabaigoje ekonomikos teorijoje įvykusios subjektyvistinės revoliucijos įsivyravusį „ekonominį subjektyvizmą“ susiejo su „alternatyvių kaštų požiūriu“. Straipsnio autorių nuomone, problema ta, kad austrų ekonomikos mokykla, kurdama ribinio naudingumo teoriją, ignoravo gamybos proceso analizę, vis dėlto ji buvo priversta tirti gamybos išlaidas, kurias verslininkas privalo įvertinti. Spręsdami šią problemą austrų maržinalistai sukūrė gamybos gėrybių teoriją, kuria pamėginta psichologizuoti gamybos kaštus ir traktuoti juos kaip tam tikrą naudingumą. Tada natūraliai kyla klausimas, kiek austrų ekonomistų nuostatos kaštų klausimu atitinka šiandieninės ekonomikos teorijos pozicijas? Taigi straipsnio tikslas – išsiaiškinti kaštų sampratos poziciją austrų ekonomikos teorijoje ir gamybos gėrybių bei kaštų analizėje. Siekiant šio tikslo pirmiausia išanalizuota austriškoji alternatyviųjų kaštų samprata. Toliau išnagrinėta gamybos gėrybių teorija austrų ekonomikos mokykloje. Straipsnis baigiamas austriškosios gamybos gėrybių bei kaštų analizės aptarimu. Jis parengtas taikant sisteminės mokslinės literatūros, bendrosios ir loginės analizės, lyginimo ir apibendrinimo bei abstrakcijos metodus.

Straipsnyje aptariama bibliotekų personalo kvalifikacijos tobulinimo problematika. Akcentuojamos pasaulinės tendencijos, kai ypač aktualios yra IRT kompetencijos ir jų tobulinimas, nes padeda bibliotekoms teikti šiuolaikiškas ir aktualias paslaugas, kurios tenkina lankytojų ar jų paslaugų vartotojų poreikius bei lūkesčius. Lietuvoje laikomasi tokio paties požiūrio, tik bibliotekininkų kvalifikacijos ir IRT kompetencijų tobulinimas kol kas fragmentiškas, nenuoseklus, neindividualizuotas ir vykdomas daugiausia projektinių uždavinių bei finansavimo pagrindu. Nėra kriterijų ir metodikų, kurios padėtų nustatyti, kokias IRT kompetencijas bibliotekininkas yra įgijęs ir kokio jos lygio, kaip atsižvelgiant į tai planuoti jo kvalifikacijos tobulinimą. Lietuvoje neatlikta tyrimų, kurie būtų įvertinę, kokios IRT kompetencijos aktualiausios bibliotekininkams pareigų aspektu, atliekant kasdienes darbo funkcijas, kokio jos turi būti lygio, atsižvelgiant į pareigas, koks IRT kompetencijų poveikis visapusiškai tobulinant kvalifikaciją. Siekiant gerinti Klaipėdos regiono bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo procesą ir spręsti šias problemas, vykdytas kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Šiame straipsnyje dėmesys sutelktas ties kokybiniu tyrimu, kuris leido nustatyti, kad bibliotekininkų IRT kompetencijoms vertinti galima adaptuoti ne bibliotekoms skirtą metodiką, ja remiantis pateikti svarbiausių visoms pareigybėms IRT kompetencijų sąrašą, į kurį įtrauktos ir kompetencijos, padedančios visapusiškai tobulinti kvalifikaciją. Kokybinio tyrimo rezultatai sudarė prielaidas vykdyti išsamesnį kiekybinį tyrimą. Pateiktos išvados ir rekomendacijos.