Regional Formation and Development Studies

This paper presents an overview of the liquefied natural gas (LNG) facilities development in the Baltic Sea. The value of the paper lies in its seek to demonstrate how the process of interaction between the shipping and energy networks unfolds through infrastructural developments of ports. The analysis is based on mapping, cartographic and spatial contextual methods. The mapping of gas supply networks, LNG facilities and traffic patterns establish the originality of this research. It shows that factors motivating the development of LNG terminals in the Baltic ports come from areas of energy and maritime policy. Moreover, in future, the emerging LNG infrastructure may have an effect on port competition in the Baltic Sea Region.

Author analyzed the ways of overcoming the negative tendency to the degradation of the human capital in the provincial regions of Russia and other countries of the Eastern Europe. It’s shown that the important role in the processes of solving the problem should be played by the technical universities, situated in the small towns of the region. The development of the universities should be carried on according to the specific strategy, which’s goal is a training of the qualified specialists, and to take as the students the local young people, which are going to live and get a job in the region in future. There are also presented a set of requirements for this kind of the strategy, which are based on the idea of the institutional projecting of the University Technopolis.

Straipsnyje nagrinėjama progimnazijos vadovo lyderystė šio tipo mokyklos veiklos valdyme. Pristatomi interviu su progimnazijų vadovais rezultatai. Tyrimas atliktas, taikant fenomenologinės strategijos metodą, kuris padeda geriau suprasti vadovo lyderystę, siekiant progimnazijos veiklos valdymo praktikos veiksmingumo. Kokybiniame tyrime dalyvavo penki Lietuvos Vakarų regiono progimnazijų (Klaipėda, Šilutė, Kretinga, Tauragė) vadovai. Atskleisti šie esminiai lyderystės veiklos valdyme požymiai: vadovo atsakomybė ir kitų bendruomenės narių telkimas veiklos valdymui; bendruomenės narių įtraukimas į veiklos valdymą reiškiasi diskusijų, darbo grupių ir kitomis formomis; vadovų skatinami bendruomenės nariai įsitraukia į valdymo sambūrius ir veiklą; vadovai priima mokytojų iniciatyvas, dalijasi su jais lyderystės patirtimi, skatina mokytojų lyderystės įsitvirtinimą progimnazijoje. Vadovų lyderystė reiškiasi nuolatiniu pažangos ir pasiekimų stebėjimu bei vertinimu, veiklos tikslų ir rezultatų analize bei refleksija. Kaip veiksmingos išskirtos šios progimnazijos vadovų veiklos valdymo priemonės: nuolatinio įstaigos įsivertinimo ir ugdymo proceso dalyvių nuomonės tyrimų organizavimas, darbo bei ugdymo(si) sąlygų gerinimas, veiklos valdymo tobulinimas, mokytojų savišvieta, projektinė veikla, inovacijų diegimas.

Straipsnyje kalbama apie politiką, kaip komunikacijos lyderį. Aptariamas politiko, kaip kalbėtojo, įvaizdis televizijoje. Šiame straipsnyje politika traktuojama kaip pasitikėjimo kūrimas. Politikos neįmanoma kurti be kalbos, kuri yra jos gyvybės šaltinis. Gebėjimas pasitelkus žiniasklaidą perduoti manipuliacinius (angl. spin) pranešimus, lėmė nepasitikėjimą lyderiais. Politikai ir patys neslepia, kad naudojasi kitų žmonių sukurtomis kalbomis, vartoja specialiai jiems parinktus žodžius, tačiau politinis kalbėjimas, turint omenyje retoriką, sėkmingas bus tik tada, kai auditorija pamatys ir išgirs politiką, kuris ir savo balsu, ir išore perduos susikurtą įvaizdį. Retorika apibūdinama kaip galimybė konkrečiu atveju taikyti turimas įtikinėjimo priemones. Atlikto kokybinio tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvos politikos lyderiai retorinei persvazijai (įtikinimui) pasiekti televizijos debatuose su auditorija projektuoja kalbą, kuri yra trumpa, aiški ir suprantama plačiajai auditorijai. Informantų patirtys rinkiminiuose debatuose retorikos aspektu nagrinėtos remiantis Aristotelio išskirtais trimis klasikiniais būdais (apeliacijomis): ethos, logos, pathos

Tyrimu siekta išanalizuoti organizacijos kompetencijų koncepciją Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje literatūroje, sukurti organizacijos unikalių kompetencijų formavimo vertinimo metodologiją bei išanalizuoti tarptautinės organizacijos unikalių kompetencijų formavimo Lietuvos atveju aspektus. Suformuluota organizacijos kompetencijų samprata bei nustatyta, kad organizacijos kompetencijos gali būti pagrindinės ir nepagrindinės, vidinės ir išorinės. Be to, egzistuoja glaudus ryšys tarp kompetencijų formavimo ir intelektinio kapitalo valdymo, kas suponuoja konkurencinio pranašumo įgijimą. Atliekant empirinį tyrimą taikytas kokybinio tyrimo metodas – iš dalies struktūruotas individualus (giluminis) interviu. Tyrimo imtis sudaryta ekstremaliojo (deviantinio) atvejo atrankos būdu. Apdorojant gautus duomenis remtasi turinio (content) analize. Atliktas tyrimas papildė organizacijos kompetencijų žinias ir leido sukurti unikalių kompetencijų, pagrįstų intelektiniu kapitalu, įvertinimo metodiką. Ištirtas atvejis atskleidė, kad organizacija rūpinasi savo vidinių kompetencijų formavimu.

We are living in world of dynamic changes, and transformations of global systems and the environment around us leave an impact

Straipsnyje nagrinėjamas organizacijų bendradarbiavimas pasienio regionuose, pristatomi Klaipėdos regiono organizacijų apklausos dėl bendradarbiavimo su Latvijos organizacijomis rezultatai. Nustatyta, kad bendradarbiaujama nepakankamai, tačiau yra nemažai organizacijų, kurios tokiu bendradarbiavimu suinteresuotos. Siekiant išsiaiškinti, kas trukdo bendradarbiavimą plėtoti, nustatyta, kad užsienio kalba tokia kliūtimi negali būti laikoma, nes jos nemokėjimas sukelia problemų tik mažai daliai regiono organizacijų. Kaip didžiausią kliūtį galima įvardyti informacijos apie galimybes plėtoti verslą ir bendradarbiauti su Latvijos organizacijomis trūkumą. Siekiant šias kliūtis pašalinti, siūloma daugiau dėmesio skirti informacijos apie bendradarbiavimo galimybes regione sklaidai.

Praėjus daugiau nei penkeriems metams tikslinga apžvelgti ir įvertinti, kuriuos apskričių valdymo reformos tikslus pavyko pasiekti ir kas pasikeitė. Straipsnyje apskričių valdymo reforma analizuojama pirmiausia akcentuojant įvykdytų pertvarkymų pasekmes ir poveikį piliečių dalyvavimo, bendradarbiavimo su vietos ir valstybės valdžios institucijomis, kurios perrėmė funkcijas iš apskričių viršininkų administracijų, galimybėms. Keliamas probleminis klausimas, kas ir kaip pasikeitė piliečiams, kaip viešųjų ir administracinių paslaugų gavėjams, kurie tiesiogiai patiria funkcijų perskirstymo pasekmes, įgyvendinus administracines pertvarkas.

This article addresses intersections of migration and economic development as one of the most topical contemporary challenges inthe Baltic states. It uses empirical approach to compare governmental responses to recent economic crisis starting in 2008. Articleanalyses, how these responses were reflected in statistics revealing socio economic dynamics within years of crisis and beyond.Methods of comparing statistical and analysing secondary data are applied. All three states have similar future challenges of agingand declining population and see return migration as one of possible solutions to address this challenge. However, the processesin Estonia provide a better ground for its government to claim that the country makes effort to ensure more stable development.Also, the results demonstrate that Estonia displays more different trends, while Lithuania and Latvia are closer to each other in outmigrationtrends.

The importance of regional economic growth is emphasized in many countries and their regional policy documents. This issue is emphasized also by many researchers. D. Genaro and E. Melchor (2010) state that by the time of A. Smith, economists started to focus on a problem of economic growth. According to the authors, in recent years, economists have moved from economic interest in the operating cycle analysis to the medium and long-term revenue growth influencing factors analysis. This analysis is very important because as stated by L. Ayala and A. Jurado (2011), many countries or regions economic growth reduces poverty indicators; inequalities reduction is encouraging by policy measures. Despite ongoing national regional policy programs or the Structural Funds of the European Union or the Structural Funds, significant regional differences still exists. There must be emphasized the fact that in theories of regional development a lot of attention are paid on focus what conditions are favorable for creating economic growth in the region. There are focused on modernization of the economical sectors and international business development. The new models of regional development theories visible bring together economic, management and other modern concepts of social integration.