Straipsnyje pateikti veiksniai, įgalinantys organizacijų tinklą efektyviaiveikti, jų sąveikos rezultatas yra pridėtinės vertės kūrimas. Nustatyta, kad tinklasgali būti įvardijamas kaip efektyvus, jei turimas bendras tikslas, sukurta politika,turimi įvairių rūšių ištekliai, kurių reikia veiklai vykdyti, koordinuotaorganizacinė valdymo struktūra, užtikrintas optimalus[1]valdymas ir nuolatinė komunikacija. Straipsnyje parodoma šių veiksnių svarba,užtikrinant organizacijų tinklo veiklos efektyvumą. Pateikta veiksnių,įgalinančių organizacijų tinklą efektyviai veikti, principinė schema.
Straipsnyje nagrinėjama kultūrinio turizmo sąveika su etnine kultūra, su tuo susijusio švietimo poreikis, būklė ir plėtros galimybės Lietuvoje, jau sukurtų etnokultūrinio ugdymo turinio gairių sąsajos su kultūriniu turizmu. Iškeliama problema – tarptautinės ekspertų išvados nurodo, kad švietimas ir mokslas yra kultūrinio turizmo plėtros pagrindas, bet Lietuvoje į tai nepakankamai atsižvelgiama. Pateikiami siūlymai, kaip didinti etninės kultūros ugdymo ir kultūrinio turizmo plėtros sąveiką: įtvirtinti Lietuvoje privalomą etnokultūrinį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, į aukštojo mokslo studijų programas įtraukti etninės kultūros pedagogų rengimą, integruoti etninę kultūrą į turizmo specialistų rengimą ir patobulinti turizmą reglamentuojančius teisės aktus, papildant kultūrinio turizmo plėtrai būtinais aspektais.
The main objective of this study is to show the willingness of citizens to act through the prism of opportunities offered by participation at the local level. Citizens’ activity in public life is the core of democracy. Their engagement may assume various forms, among which the most common form is participation in elections. When it comes to direct democracy, participation in referendums is most widespread. However, an element of democracy, which is cognitively equally important as the above ones, results from citizens’ engagement in institutional activity through membership in political parties, trade unions, non-governmental organisations or local associations. It is also worth mentioning the participation expressed through signing of petitions, taking part in demonstrations or involvement in local initiatives. Having considered all the above data, one can state that it is clearly visible who undertakes political participation in Poland more often, and for whom this is a less frequent activity. This analysis with its conclusions seems to be a crucial suggestion for people who would like to take effective steps in order to increase citizens’ engagement in politics.
Namų ūkių finansiniai sprendimai priklauso nuo ekonominio ciklo fazės. Atlikti tyrimai atskleidė, kad visame pasaulyje dėl įvairių su pandemija susijusių apribojimų, pasikeitė namų ūkių apsipirkimo įpročiai, daugiau domėtasi finansų ir akcijų rinkų pokyčiais, sumažėjo paslaugų vartojimas. Ribojimai turės įtakos ir namų ūkių finansiniam stabilumui. Siekta išanalizuoti Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono namų ūkių finansinių įpročių pokyčius COVID-19 karantino laikotarpiu. Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, lėmę namų ūkių finansinių įpročių pokyčius, apibendrinami atliktos apklausos duomenys, siekiant nustatyti, kaip pasikeitė Klaipėdos miesto ir rajono namų ūkių finansiniai įpročiai paskelbus karantiną.
The theme of this article is regionalisation processes in the region of Latin America. The article tries to find the basic tendencies of regional processes and development in Latin America. It was ascertained that regional processes in Latin America increased after the Cold War when new regional associations were establishing and collaboration between different regions increased. Regional processes do not happen for a long time due to the politics of national protectionism, tension between countries of that region and uneven collaboration in economic sphere. However, increasing political and economic influence of Latin America encourages regional processes by expanding the need of collaboration with this region.
Pagrindinė politikos Europos Sąjungos regionų plėtros problemai spręsti dalis turėtų būti atitinkama regionų raidai skirta inovacijų politika, numatant joje įvairias regioninio ir tarptautinio konkurencingumo inovacijų srityje plėtojimo formas, tinkamas skatinti socialinę ir ekonominę raidą. Šiuo metu Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra tarp pradedančiųjų inovatorių ir savo inovacinę veiklą plėtoja lėčiausiai. Straipsnyje nagrinėjama inovacijų svarba siekiant šalies konkurencingumo, analizuojama inovacinio indekso, kaip matavimo priemonės, struktūra, vieno iš prioritetinių Europe 2020 tikslų siekimo rodikliai, atliekama Lietuvos inovacinės veiklos tendencijų, stipriųjų ir silpnųjų pusių analizė, pateikiamos tobulinimo gairės siekiant regioninio ir pasaulinio konkurencingumo.
Straipsnis skirtas specifinio Rusijos regiono – Kaliningrado srities – socialinio ekonominio vystymosi posovietiniu laikotarpiu analizei. Didelis dėmesys skiriamas srities statusui, kaip pagrindiniam šio regiono plėtros determinantui, problema nagrinėjama aptariant centrinio ir vietinio lygmens statuso transformacijos koncepcijas. Pateikiamos esminės pagrindinių programinių dokumentų, nustatančių prioritetines Kaliningrado srities socialinės ekonominės raidos XXI a. kryptis, charakteristikos. Vertinant regiono raidą atkreipiamas dėmesys į sisteminius planavimo trūkumus, įvertinamas pakitusios geopolitinės situacijos ir pasaulinių naftos kainų kritimo poveikis kaliningradiečių gyvenimo lygiui. Galimas strateginis regiono raidos proveržis siejamas su srities statuso problemos sprendimu.
Due to geopolitical location, North-Eastern Polish regions (voivodships) have a big potential for the development of cross-border cooperation. This kind of international activity can have impact on regional development. Polish authorities on the central, regional and local levels initiate, run and co-finance cross-border projects designed to promote integration, understanding and co-operation across the border. According to the aims of the Polish foreign policy the basis of the long-term strategy of regional development of the North-Eastern Poland could be its geographical position and long-established co-operation with Kaliningrad Oblast. Institutional framework of contacts are: intergovernmental agreements, agreements establishing Euroregions, agreements between regional and local authorities. The cross-border cooperation between Warmia and Mazury Region and the Kaliningrad Oblast could be important part of the Polish foreign policy towards Russia.
This article aims to assess the dynamic trends in the Lithuania’s hotel market and substantiate, plus illustrate their need, if it exists.Hotel business is becoming increasingly growing entrepreneurial branch that integrates political decisions together with businessinitiatives and local public attitude towards the tourist, or economic benefits left behind. In Lithuania and worldwide hotel businessis expanding rapidly, but the growth of the sector in state was and is particularly vulnerable to the historical conditions, politicaldecisions, new business trends - international business and globalization, and, of course, the needs of incoming tourists. But howand in what direction is reasonable to develop the hotel industry is the main topic discussed in the article with additionally carriedout statistical analysis.