This article analyses the regional disparities of Baltic countries (Lithuania, Latvia and Estonia). The investigation period (2004–2013) based on two very important moments for Baltic countries – accession to EU and the end of the EU funding period 2007–2013. It also analyses the change of socio-economic indicators such as the unemployment rate, the average gross wages and salaries and GDP per capita in regions of Baltic countries. The study aim was to determine regions where the unemployment rate is by 35 % higher than the national average and wages (salaries) are less than 75 % of the national average.
Taupi gamyba (angl. lean) ir pažangios planavimo sistemos (PPS) taikomos siekiant padidinti gamybos efektyvumą ir suteikti organizacijai konkurencinį pranašumą. Tačiau dažnu atveju šių sistemų diegimas būna nesėkmingas, arba teigiami rezultatai yra laikini, to galima būtų išvengti taupią gamybą ir PPS naudojant kompleksiškai. Šio straipsnio tikslas – įvertinti taupios gamybos ir pažangių planavimo sistemų kompleksinio naudojimo galimybes. Taikant mokslinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodus, ekspertų apklausą straipsnyje įvertintas PPS ir taupios gamybos vystymasis, išanalizuotos šių dviejų sistemų sąsajos. Daroma išvada, kad tiek PPS, tiek taupia gamyba siekiama iš esmės tų pačių tikslų, todėl šios sistemos viena kitą papildo, o jų kompleksinis taikymas duoda didesnį efektą nei kiekvienos iš sistemų taikymas atskirai. Todėl, nusprendus taikyti taupią gamybą, vertėtų pasidomėti PPS teikiamais privalumais ir atvirkščiai – PPS diegimas gali palengvėti, jei prieš tai gamybos procesai sutvarkyti vadovaujantis taupios gamybos principais. Atliktas tyrimas atskleidė, kad geriausio rezultato galima būtų tikėtis diegiant abi sistemas vienu metu.